2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Kino teatruose – norvegų tragiškai komiška juosta apie laimės siekį

2011-12-28
Rubrikose: Kultūra » Kinas ir fotografija 
Kadrai iš filmo „Nesveikai laiminga“

Kino teatruose pradėtas rodyti vienas žiūrimiausių šių metų Europos šalių kino forumo „Scanorama“ filmų – norvegų režisierės Annes Sewitsky pozityvumu ir humoru dvelkianti juosta „Nesveikai laiminga“ („Happy Happy“).

Pasak festivalio vadovės Gražinos Arlickaitės, ši juosta – idealiausia, ką galima parodyti ištikimam kino žiūrovui didžiųjų metų švenčių laikotarpiu. „Tai – ypač jautri istorija apie moterį, apie šeimą, apie norą būti laimingiems. Filme gausu humoro, kuris, kaip jau matėme festivalio metu, nepalieka abejingų, žmonės nuoširdžiai kvatoja. Nors, tiesa pasakius, filmo scenaristė, viešėjusi festivalio metu Vilniuje, pasakojo, kad nerimo rašant scenarijų būtent dėl humoro būta ypač daug – ar kitų šalių žmonės supras norvegiškus juokelius? Lietuviai juos tikrai suprato“, –  pasakoja G. Arlickaitė.

Nuotrauka iš www.scanorama.lt

Filmas „Nesveikai laiminga“ pasakoja istoriją apie Kają, nepalaužiamą optimistę, bet kokia kaina siekiančią tapti laiminga. Kajai šeima – didžiausia vertybė. Jos laimės nesudrumsčia nei nuolatinės vyro išvykos medžioti ar konvulsyviu tapęs nenoras mylėtis, nes žmona, esą, „nepatraukli“. Toks gyvenimas.

Tačiau vieną dieną į gretimą namą atsikrausto „tobula pora“ ir Kajos laimė ima sprūsti iš rankų. Šie daug pasiekę, gražūs, įdomūs žmonės dainuoja chore, negana to, turi įsūnį iš Etiopijos. Kajai pradeda vertis nepažintas pasaulis, ji griebiasi neregėtų viražų ir Norvegijos vienkiemyje ima dėtis keisti dalykai. Atėjus Šv. Kalėdoms paaiškėja, kad, nepaisant Kajos pastangų, viskas nebe taip, kaip anksčiau. Tai komedija apie neištikimybę, briedieną, baltus ir anglies juodumo melus, svetimoteriavimą ir... Savotišką vergovę.

Režisierė Anne Sewitsky, už šią juostą Sandanso kino festivalyje apdovanota Didžiuoju žiuri prizu, viename iš interviu sakė: „Norėjau papasakoti istoriją apie žmogų, kuris trūks plyš – bus laimingas. Aplinkinis pasaulis beviltiškas ir tragiškas, o Kaja šypsosi. Ji gyvena kitų norais, nori būti tokia kaip kiti, savęs ji nepažįsta. Gyvena įsikibusi laimės jausmo, džiaugsmas – jos išgyvenimo strategija.“

Nuoroda į filmo trailerį

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Thomas Merton. Septynaukštis kalnas: tikėjimo autobiografija

Būdamas trapistų vienuolyne Thomas Mertonas parašė šį nepaprastą liudijimą, nepakartojamą dvasios autobiografiją, istoriją žmogaus, pasitraukusio iš pasaulio tik po to, kai patyrė, ką reiškia būti į jį visiškai panirusiam.