Jau tapo įprasta girdėti sparnuotą frazę - „netikėtai atėjo Kalėdos". Tai mūsų laikmečio skubančio ir vargstančio žmogaus atodūsis. Gyvenimas bėga, darbas veja darbą. Pinigų trūksta, o čia dar dovanas pirkti, šventinį maistą ruošti. Vienišas žmogus neša kitokią naštą - per šventes skaudžiau prisimenamas vienišumas. Kiekvienas į šventę atsineša savo nuodėmę ir savo vargą. Tad kokiu asmeniniu tikėjimu įprasminsime šią senovinės istorijos šventę?

Per Kalėdas prisiminkime savo gyvenimą, džiaugsmus ir vargus, verta prisiminti mūsų bažnyčios paskutinio dešimtmečio istoriją, sumaištį, nepasitikėjimą, budėjimą Biržuose. Paklauskime savęs paprastai: ką aš tikiu ir nuo ko aš atsiriboju? Ar man reikia gimusio Išganytojo? Nes Kalėdos tam ir švenčiamos, kad mes prisimintume tokius klausimus. Mat be klausimo nėra atsakymo, be ieškojimo tikėjime nėra Dievo vedimo.

Senajame Testamente, 68 psalmėje yra 20 eilutės žodžiai: „Tebūnie pagarbintas Viešpats! Kasdien jis neša mūsų naštas, Dievas - mūsų išganymas". Dažnas pagalvos, kad pats neša savo sunkią naštą: dirba, budi bažnyčioje, pavargsta, vienišas serga, perka dovanas ir t.t... Pagalvokime gerai, priimkime į savo širdį ir tikėjimą šį Žodį: „Kasdien jis neša mūsų naštas ". Viešpats mus lydi ir mūsų naštas neša, saugo žmogų, šeimą ir budi Bažnyčioje jeigu mes budime...

Mieli broliai ir seserys Jėzuje Kristuje, linkiu linksmų Kalėdų.

Tegu Visagalis pripildo mūsų širdis Šventos Dvasios, kuri padėtų suvokti Apreiškimo paslaptį: mažu kūdikėliu gimė Atpirkėjas, kad taptų mūsų širdžių Viešpačiu ir mes turėtume viltį!

www.ref.lt