VŠĮ „Užimtumo terapijos centras“ direktorė Renata Miliauskienė pasitinka svečius

Šių metų gruodžio 9-ąją Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės (VCUP) penktajame aukšte esančioje re(n)ginių terasoje, anot ant pakylos kalbėjusio pranešėjo, vyko, pamanyk, eilinis labdaros vakaras, kai renkamos, suprask, aukos, įsivaizduok, gyvenimo nuskriaustiesiems. Taip, atrodo, ir būtų suprasta, tai yra kaip tariamas įprastas atverstos kepurėlės vakaras fantazuojamos gėlos dėl nepažįstamų žmonių likimo atmosferoje...

Jei ne į sceną pakviestos vienos iš VŠĮ „Užimtumo terapijos centras“ (UTC) narių Ingos Juškienės drebantis balsas, negausiam susirinkusių būreliui pasakojęs apie tai, kaip kelerius metus, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Onkologijos institutu (VUOI) kartą per mėnesį grupelė moterėlių: ji, Inga, Renata Miliauskienė, Lina Eidukaitė bei retkarčiais prisidedančios savanorės – ligoniams rengia kūrybinius užimtumo vakarus. Pastaruosiuose veriami papuošalai, veliama, dekupažuojama, piešiama – žodžiu, porą valandų trunkančiuose užsiėmimuose daroma tai, kas po kasdienių gydymo procedūrų lydinčius ilgėjimosi ir neišsipildymų slogius seansus mintyse iš tikro pakeičia nauju džiaugsmingos akimirkos patyrimu.

Oficialaus Ingos liudijimo metu Renata, UTC direktorė, matyt, spėjo pagalvoti ir apie tai, kaip ilgai tokią idėją teko brandinti. Prasidėję viskas jau prieš aštuonerius metus! Tuomet atrodė žavu švenčių proga bendramintėms krūvon sudėti laisvalaikiu padarytus rankdarbius, juos supakuoti, prigriebti vieną kitą skanėstą vaišėms ir pasibelsti į Santariškių ligoninės Onkologijos instituto duris: pirmiausia – pas vaikus, vėliau – moterų skyrių. Lemtinga tapo 2009-ųjų gruodžio 31-oji, kai po naujametinio susitikimo su ligoniais gimė mintis ne tik retkarčiais pasivaidenti sergančiųjų palatose, kiekvienam iš ligonių šyptelint šventinių progų linkėjimais, bet ir imtis organizuoti intensyviai besigydančių žmonių užimtumą. Tądien buvo aplankyti ir pasveikinti bemaž 127 vėžiu sergantys ligoniai.

O 2011-ųjų gruodžio 9-ąją jau seni UTC draugai, pastarųjų ruožtu sukviesti bičiuliai bei pro šalį einantys smalsuoliai buvo pakviesti į kūrybines dirbtuves. Už prie scenos esančios kolonos, šventinių dekoracijų buvę paslėpti stalai su vėrimo ir vėlimo priemonėmis laukė svečių. Kiekvienas, norėjęs pamėginti suverti papuošalą, pasigaminti dovaną artimajam buvo mielai priimtas, aptupinėtas paslaugių pagalbininkių. Raibo užklydusių akys nuo gausaus akmenėlių pasirinkimo, gąsčiojosi besišypsantys veidai, o rankos, atrodo, nė nesiryžo imtis darbo, kol Lina, Renata ar Inga, priėjusios nepatarė, kaip susidėlioti vėrinį, užsukti vielutės kilpą ir t. t. Bet tikriausiai nė vienam iš pamėginusiųjų meistrauti tokia nežinomybė nepriminė kūrybinės kančios.

Čia ir vaikai, ir suaugusieji krizeno iš kreivokos pirmąkart gyvenime iki tol galbūt nė nematytomis replėmis susuktos kilpelės. Svečiai, rodos, turškėsi muiluotose putose, veldami muilo gabalėlius spalvotos vilnos patalais, džiūgavo neprisvilus pirmam kūrybiškumo blynui, lygino savo ir greta sėdinčių nepažįstamųjų darbus, vieni kitus gyrė ir čia pat dabinosi suvertais auskarais, apyrankėmis, kaklo papuošalais.

Ir toks zujimas aplink stalą, renkantis dailesnę mozaikos detalę, vienas kitas susidūrimas kaktomis prie karoliukų dėžės, lengvas kolegiškai besidarbuojančių šnekučiavimosi aidas niekuo nesiskyrė nuo Onkologijos instituto konferencijų salės vaizdo, kai prie kamelotiško baltomis marškomis padengto stalo susiburia besigydančiųjų gretos. Moterys ir vyrai, atlydimi prižiūrinčių slaugių, vos pravėrus užsiėmimų patalpos duris, nužvelgia jau senokai pažįstamus UTC narių veidus, nusišypso ir pasisveikina, narsiai klausdami, ką jie darysią šiandien. O tie, kam toks išbandymas pirmą kartą, gali nesibaiminti – reikia tik pasižaboti vaizduotę, o su techniniais dalykais susidoroti padeda užimtumo organizatorės, drąsindamos, patardamos, ragindamos kurti.

Iš palatų į pamoką susibūrusios moterys veria papuošalus jas lankysiančioms dukterims, savo darbus dovanoja slaugančioms, meiliai vadinamomis sesutėmis, medicinos darbuotojoms. O vyrai, nors iš pradžių spyriojasi, teigia nieko nemoką, po akimirkos įninka į įspūdingiausių vėrinių savo žmonoms gamybą. Bet svarbiausia – žmonės bendrauja, atsipalaiduoja, šypsosi.

Lygiai tokie pat žemiški kažkada, matyt, atrodė ir valdžios atstovai dar balandžio 6-ąją Seimo rūmuose rengtoje „Užimtumo terapijos centro“ akcijoje, skirtoje Pasaulinei sveikatos dienai paminėti. Tuokart verti pamėgino ir renginio globėja Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Jos ir kitų Seimo narių dovanoti papuošalai gruodžio devintosios vakarą buvo eksponuojami susirinkusiems renginio dalyviams ir smalsuoliams. Norintieji paremti UTC veiklą teiravosi, kur galintys įmesti vieną kitą monetą. Primygtinai reikalaujantiems buvo pastatyta kiaulė taupyklė arba pasiūlyta, jei nepakako drąsos patiems pamėginti pasidaryti vienos kitos puošmenos, įsigyti UTC savanorių rankomis gamintų papuošalų.

Pastaruosius, skirtus parduoti, išskirtinai gamina pačios „Užimtumo terapijos centro“ narės, nepritardamos kitų panašaus pobūdžio organizacijų, subtiliai raginusių savanoriškai veiklai skirtą laiką įkainoti pardavinėjant ir sergančiųjų pagamintus darbus, požiūriui. Taip, kartais neužtekus lėšų medžiagoms, kurios yra naudojamos per užsiėmimus, paieškose, tenka susilaukti materialaus spjūvio į moralės veidą! „Užimtumo terapijos centrui“, ne pelno siekiančiai organizacijai, knieti ne pralobti, o pasirūpinti, kad ligonių užimtumą organizuoti būtų galima kuo dažniau, tai yra ne kartą per mėnesį, o galbūt kartą per savaitę, ir kuo įvairesnėmis formomis.

Vakaro metu susidomėjusiems organizacijos veikla teko viešai įvardyti svarbiausius UTC tikslus: išmokyti sergančiuosius onkologinėmis ligomis įvairių meno rūšių taip prisidedant prie užimtumo plėtros, suteikti kuo daugiau teigiamų emocijų, skiepyti kūrybiškumą ir skatinti saviraišką, palaikyti kuo geresnę psichologinę ligonių būseną. Pristatyta ne tik reguliariai vykdoma veikla, bet ir jau trečius metus iš eilės vyksianti tradicinė Naujųjų akcija, kai paskutinę metų popietę kartu su žymiais Lietuvoje žmonėmis aplankomi bei pasveikinami, deja, onkologinių ligų skyriaus palatose šventes praleidžiantys ligoniai. Taip 2010-uosius UTC nariai pasitiko lydimi Andriaus Mamontovo, o praėjusiais metais dovanas sergantiems žmonėms teikė baleto primarijus Nerijus Juška ir aktoriai Giedrius Savickas bei Kristina Savickytė. Šie metai, jau tretieji, – ne išimtis!

Susipažinimo vakaras VCUP buvo surengtas ne tik pristatyti veiklą, bet ir nuoširdžiai padėkoti per ne vienerius metus prie idėjos prisidėjusiems ir ją parėmusiems žmonėms, kurie negailėjo nei pinigų, nei laiko, nei gerumo. UTC dėkoja per petį paplekšnojusiems ir dvasia įsipareigojusiems asmenims.

Gruodžio devintosios vakarą ačiū pasakytas visiems, kurie penktadienio popietę nesavanaudiškai skyrė galvodami ne tik apie save. Suaugusieji vakaro svečiai vaišinti karštu vynu, vaikai – imbieriniais sausainiais. Susirinkusieji liko nenusivylę ne tik surengtomis kūrybinėmis dirbtuvėmis, bet liko pradžiuginti šilto ir jaukaus UTC bičiulio bardo Justino Narvido pasirodymu, kurio pirmojoje dalyje gitaros muzika įprasmino profesionalios lietuvių poezijos posmus, o antrojoje –skambėjusios a. a. maestro Vytauto Kernagio dainos simboliškai palietė aplink dainininką besibūriuojančių klausytojų širdis.

Toma Grabauskaitė

www.utcentras.lt