Sil­vest­ras po­pie­žia­vo tais lai­kais, kai Ro­mą val­dė im­pe­ra­to­rius Kon­stan­ti­nas, t. y. kai krikš­čio­ny­bė ne­grįž­ta­mai ėmė įsi­ga­lė­ti pa­sau­ly­je. Sil­vest­rą kiek už­go­žė di­džio­jo im­pe­ra­to­riaus, ku­rį dar kiek vei­kė ari­jo­niz­mas, fi­gū­ra. Iš tie­sų Kon­stan­ti­nas nie­ka­da ne­at­si­sa­kė aukš­čiau­sio­jo po­pie­žiaus ti­tu­lo, ku­rio dė­ka ga­lė­jo kiš­tis į Baž­ny­čios rei­ka­lus – šauk­ti su­si­rin­ki­mus (325 m. Ni­kė­jos su­si­rin­ki­mą) ir si­no­dus (314 m. Ar­lio si­no­dą schiz­mai Af­ri­ko­je įveik­ti).

Tik­ra lai­mė, kad jie­du – Kon­stan­ti­nas ir Sil­vest­ras – taip ge­rai su­ta­rė, tad ir krikš­čio­ny­bė Ro­mo­je ir li­ku­sio­je im­pe­ri­jos da­ly­je ga­lė­jo gy­vuo­ti be truk­džių ir be pa­vo­jin­gų kon­ku­ren­tų. Grei­čiau­siai bū­tent Sil­vest­ras bu­vo su­in­te­re­suo­tas Ro­mo­je pa­sta­ty­din­ti pir­mą­sias di­de­les baž­ny­čias to­se kul­to vie­to­se, kur pa­pras­tai rink­da­vo­si krikš­čio­nys.

Imperatorius Konstantinas suteikia imperatorišką valdžią popiežiui Silvestrui.

De­ja apie Sil­vest­rą ne­tu­ri­me daug ži­nių. Žino­ma, kad jis gy­ve­no rū­muo­se ant La­te­ra­no kal­vos, ku­riuos jam per­lei­do im­pe­ra­to­rius ir ku­riuo­se jis 335 m. gruodžio 31 d. mi­rė, taip už­baig­da­mas il­giau­sią to am­žiaus pon­ti­fi­ka­tą. Į šv. Pet­ro sos­tą Sil­vest­ras bu­vo iš­rink­tas 314 me­tais.

Piero Lazzarin. Naujoji šventųjų knyga (Katalikų pasaulio leidiniai, 2011 m.)