Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“  Jis prisipažino nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!“  Jie ir vėl klausė: „Tai kas gi tu? Gal Elijas?“ Jis atsakė: „Ne!“ – „Tai gal tu pranašas?“ Jis atsakė: „Ne!“  Tada jie tęsė: „Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“  Jis tarė:

„Aš – tyruose šaukiančiojo balsas:
Taisykite Viešpačiui kelią!,
kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas“.

Atsiųstieji buvo iš fariziejų.  Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei Elijas, nei pranašas?“  Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandeniu. O tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate,  kuris po manęs ateis, – jam aš nevertas atrišti kurpių dirželio“.

Tai atsitiko Betanijoje, anapus Jordano, kur Jonas krikštijo.

Kiti skaitiniai: 1 Jn 2, 22-28; Ps 98

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Deimantas Braziulis

Įdomus tas Jono liudijimas - daugiau žodžių „NE“ negu kažkokios informacijos. Iš liudytojo daugiau norisi informacijos, taiklių žinių, gražių ir skambių frazių, kurios pažadintų mums Dievo troškimą. Tačiau Jono liudijimas yra ne informacijos perdavimas, bet buvimas. Ir tas pats buvimas jau greičiau ne buvimas, ne egzistavimas, nes jis apie save sako, kad tėra tik balsas, ne kūnas, bet šaukiantis balsas. Galime tik stebėtis Jono nuolankumu, – juk kiek jam reikėjo drąsos pasakyti tris kartus Ne! Ne Mesijas! Ne Elijas! Ne pranašas! Jonas sau nepasilieka  nė mažiausiojo vaidmens.

Aš matau Joną kaip kunigystės pavyzdį. Juk mums, kunigams, dažnai kyla pagunda būti mesijais, kurie išgelbės visą pasaulį, kurie visa gali padaryti tobulai ir gerai. Bet ateina laikas, kai pamatai, kad tik Jėzus yra Mesijas, o aš – tik bendradarbis. Taip pat kyla pagunda būti ir Eliju, tuo visų lauktuoju ir išsiilgtuoju, išpranašautuoju, kuris pasirodys prieš ateinant Dievui. Ir čia reikia drąsos pasakyti, kad, Viešpatie, aš esu tavo mokinys, tas, kuris eina paskui savo Mokytoją.  Taip yra pagunda ir būti pranašu, kuris visuomet sakytų: „Argi aš nesakiau, kad taip bus“, „jei nesielgsite taip ir taip, tai bus tas ir tas...“.

Visa tai patyręs pamatai, kokia teisinga ir taikli Jono pozicija – tyruose šaukiančiojo balsas... Taip, tyruose... Nedaug kas teišgirsta, nedaug kas priima, nedaug kas seka. Bet jei aš nustoju šaukti, aš nustoju ir egzistuoti....

Bernardinai.lt archyvas