2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

„Havras“ – kino pasaka su laiminga pabaiga

2012-01-03
Rubrikose: Kultūra » Kinas ir fotografija  Kultūra » Informacija  LUX/jauniems » Neformatas 
A. Kaurismakio filmas „Havras“

Nuo sausio 3 d. kino teatre „Pasaka” pradedama rodyti nauja režisieriaus Aki Kaurismäki komiška drama ,,Havras“, kuri šių metų Kanų kino festivalyje buvo apdovanota pagrindiniu Tarptautinės kino kritikų federacijos (FIPRESCI 2011) prizu.

Antrojoje režisieriaus juostoje prancūzų kalba (pirmoji - „Bohemos gyvenimas“ 1992 m.) susitinka du žemiausio socialinio lygmens žmonės – prancūzas batų valytojas Marcelis Marksas (aktorius Andre Wilmsas) ir dėl politinio persekiojimo iš Afrikos emigravęs berniukas Idrisa, kurį vaidina Blondinas Miguelis. Užsimezgusi draugystė ir solidarumas, nepaisant gresiančio pavojaus, padeda jiems išsikrapštyti iš prekiautojų žmonėmis paspęstų žabangų.

Vienas iš personažų filme tarsteli, jog Viduržemio jūroje plaukioja daugiau asmens dokumentų nei žuvų, mat daugelis nelegalių emigrantų išmeta savo identifikacijos dokumentus, kad nebūtų deportuoti į tėvynę. Pasak režisieriaus, baigiamuosiuose filmo titruose nebuvo paminėti daugelis filme vaidinusių asmenų, nes jie išties yra nelegalūs emigrantai be oficialių vardų ir pavardžių.

Nors filmo istorija galėjo nutikti bet kuriame Europos mieste, režisierius planavo filmą apie vandens keliais Europon atvykusį pabėgelį. Teko atrasti filmavimui tinkamą uostą aplink Viduržemio jūros teritoriją. Jis išnaršė Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos pakrantes ir buvo beprarandąs viltį, kai aptiko Havrą – pamirštą, bliuzo ir rokenrolo dvasia dvelkiantį Prancūzijos miestą, apie kurio egzistavimą nutuokia retas prancūzas.

Svarbiausia „Havre” – žmonės ir kritinėse gyvenimo situacijose išryškėjančios jų savybės. Tai filmas apie kovą su represyvia teisine sistema, emigraciją, draugystę ir žmogiškumą, suteikiančius geresnio pasaulio viltį. Galvodamas apie filmo pabaigą, režisierius sako nusprendęs atsiduoti pasakos idėjai, prieš kurią bejėgis net ir modernus mokslas Tai kupinas optimizmo ir rokenrolo (filme skambančią Little Bob muziką vainikuoja jo paties pasirodymas kadre) pasakojimas apie gerumą ir vienybę vardan kilnaus tikslo.

„Havras” žymi naujos A. Kaurismaki trilogijos, kurią režisierius planuoja baigti per artimiausią dešimtmetį, pradžią.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Thomas Merton. Septynaukštis kalnas: tikėjimo autobiografija

Būdamas trapistų vienuolyne Thomas Mertonas parašė šį nepaprastą liudijimą, nepakartojamą dvasios autobiografiją, istoriją žmogaus, pasitraukusio iš pasaulio tik po to, kai patyrė, ką reiškia būti į jį visiškai panirusiam.