Dešimtys tūkstančių žmonių Vengrijos sostinėje, Budapešte, susirinko į protesto akciją prieš nuo sausio 1 d. įsigaliojančią naują šalies Konstituciją, praneša užsienio naujienų agentūros. Konstituciją parlamentas, kuriame du trečdalius vietų turi dešinioji partija Fidesz,  priėmė dar balandžio mėnesį.

Opocijos teigimu, naujoji Konstitucija kelia grėsmę demokratijai šalyje, o susirūpinimą dėl naujo pagrindinio šalies įstatymo teksto ne kartą išreiškė Europos Sąjunga ir JAV.

Priešais sostinėje esančius Nacionalinės operos rūmus susirinkę protestuotojai skandavo premjero Viktoro Orbano politiką kritikuojančius šūkius, nešėsi jo „diktatūrą demaskajuonačius“ plakatus.

Pasak politinių oponentų, V.Orbanas ir jo partiečiai, rinkėjus įtikinę pažadais pagerinti ekonominę situaciją šalyje, sukurti naujų darbo vietų ir pritraukti užsienio investuotojų, iš tiesų pavertė ją „tamsiausiu Europos tašku“.

Daugiausia diskusijų visuomenėje kelia Konstitucijos nuostatos, pabrėžiančios ir ginančios šalies „dvasinę vienybę“ ir skirtos kaimyninėse šalyse gyvenančias vengrų mažumas laikyti vos ne integralia Vengrijos dalimi. Daug kritikos susilaukė ir rinkimų sistemos pakeitimai, kurie, oponentų teigimu, palankūs ne visai politinei ir partinei sistemai, bet konkrečiai valdančiajai partijai Fidesz, kuri net ir surinkusi 30 proc. balsų turėtų daugumą parlamente.

Nekreipia dėmesio į tarptautinės bendruomenės pastabas

2010 m. į valdžią atėjus partijai Fidesz priimta gana daug demokratijos požiūriu smarkiai abejotinių sprendimų, kurie kelia nerimą ne tik vengrams, bet ir ES. Ypač nepalankiai įvertintas naujas žiniasklaidos įstatymas, taip pat pastangos centralizuoti šalies žiniasklaidos priemones, o reikalavimas teikti "subalansuotą" informaciją Europos parlamente buvo pasitiktas užklijuotomis burnomis. Daug nerimo kelia ir mėginimai reformuoti teismų ir bankų sistemą.

Per aštuoniolika mėnesių Fidesz priėmė šimtus naujų įstatymų. Darbas vyksta taip greitai ir „sklandžiai“, nes, turėdama absoliučią daugumą parlamente, ji nesusiduria su opozicijos pasipriešinimu arba labai lengvai jį įveikia.

Vengrijos vyriausybei įspūdžio, regis, nedaro ir tarptautinių organizacijų reikalavimai. Štai penktadienį vyriausybė paprasčiausiai ignoravo Tarptautinio valiutos fondo bei ES įspėjimus nepriimti naujo Centrinio banko veiklą reglamentuojančio įstatymo, kuriame vyriausybei suteikiami įgaliojimai skirti banko valdybos narius.

TVF ir ES jau nutraukė anksčiau suplanuotas derybas dėl galimos finansinės paramos suteikimo sunkių problemų turinčiai Vengrijos ekonomikai.  Šalies skolinimosi reitingai itin žemi, o skolinimosi palūkanos – didžiulės. Pasitikėjimo šalies ekonominiu klimatu nerodo ir užsienio investuotojai.

Protestų vyko ir anksčiau

Nors ir patys gausiausi bei vieningiausi pirmadienio protestai nėra pirmieji nepasitenkinimo valdžios politika ženklai.

Dėl situacijos žiniasklaidos sektoriuje prie nacionalinio transliuotojo MTV pastato dar gruodžio 9 d. grupė žurnalistų pradėjo ir tebetęsia bado akciją. Taip jie protestuoja prieš vyriausybei lojalių asmenų kišimąsi į žiniasklaidos darbą. Anot jų, tokie veikimo būdai primena darbo su žiniasklaida metodus, kurie sovietų buvo taikomi iki Vengrijai atgaunant nepriklausomybę.

Gruodžio mėnesį taip pat vyko protestai, nes ganėtinai populiarios, bet vyriausybės veiklą kritikavusios radijo stoties „Klubradio“ transliacijos dažniai buvo perduoti kitai kompanijai, o senoji radijo stotis turėjo nutraukti veiklą. Sprendimą priėmė Žiniasklaidos taryba, kurią sudaro tik partijos Fidesz paskirti nariai.

Kad ne viskas gerai su jų šalies politine sistema supranta ir patys vengrai. Socialinės apklausos rodo, kad Fidesz populiarumas šalyje gerokai sumenko. 2010 m. gegužę už juos balsavo 45 proc. rinkėjų, o dabar tokių būtų 20 proc. Analitikų teigimu, Vengrijoje apskritai pastebimas didžiulis nusivylimas ir nepasitikėjimas politika bei politikais.

Geras idėjas kompromituoja kontekstas

Tiesa, naujoje Konstitucijoje yra teiginių, kurie patys savaime galėtų būti vertinami palankiai. Joje pabrėžiamos šalies krikščioniškos šaknys, įtvirtinamos negimusių kūdikių teisės, santuoka apibrėžiama tik kaip sąjunga tarp moters ir vyro, skiriamas didelis dėmesys daugiavaikėms šeimoms ir jų socialinėms garantijoms.

Įdomu tai, kad tėvams suteikiama teisė balsuoti už jų dar pilnametystės nesulaukusius, ir dar balsavimo teisės neturinčius vaikus.

Tačiau, kaip pažymi analitikai, visas šias idėjas kompromituoja nepalankus kontekstas ir su demokratinėmis idėjomis prasilenkianti politinė praktika.

EPA nuotraukos