Apie netikrus pranašus, arba Tiesą, glūdinčią Katalikų Bažnyčioje
Dabartiniu patogumo laiku, kai visos technologijos tarnauja žmogaus gyvenimo kasdienybei palengvinti ir maloninti, išsitrina aiškios tiesos ribos. Tiesa tampa tai, kas yra patogiau. Adaptuojame ne tik savo buitį, bet ir moralines normas. Šįkart norėjome atkreipti dėmesį į neretai pasitaikantį krikščionybės iškraipymą ir suplakimą su okultizmu, ezoterika ir kitomis su Evangelijos žinia nieko bendra neturinčiomis praktikomis.
Daugelis kunigų iki šiol vargiai pajėgia išaiškinti tikintiesiems, kad horoskopai, ekstrasensai ir neaiškūs gydymo metodai ne tik nedera katalikui, bet gali net stipriai pakenkti. Ezoterikos ir okultizmo plitimas jau tapo pavojinga mūsų visuomenės piktžaizde.
Į mūsų akiratį pateko Jono Markūno knyga „Žmogaus gyvenimo nesėkmių bei susirgimų priežastys ir galimybės jų išvengti“. Iš pirmo žvilgsnio knyga gali pasirodyti labai krikščioniško turinio. Joje gausu bažnytinio mokymo terminų, tokių kaip – krikštas, Dievo palaima, atgaila, malda. Tačiau labiau įsigilinus į turinį paaiškėja, kad Katalikų Bažnyčios mokymas sumaišytas su bioenergetika ir autoriaus biolaukų bei visatos dėsnių teorija.
Šiame straipsnyje pateiksime kelias, mūsų manymu, reikšmingas knygos ištraukas, kurios prieštarauja Bažnyčios mokymui.
Jas pakomentuoti paprašėme kun. Arūno Peškaičio OFM.
Pradėkime nuo atgailos. Toliau pateikiamos kelios knygos ištraukos apie išpažintį ir atgailą:
...kai žmogus nekrikštytas arba jo nuodėmių laukas didesnis už ryšį su Dievu, jo maldos ir atgaila Dievo nepasiekia, nes yra stabdomos, neišleidžiamos iš tamsaus pasaulio zonos.
Nevertingos atgailos požymis: žmogus tebejaučia sielos skausmą arba, priėmęs Švč. Sakramentą, nejaučia palengvėjimo. Atgaila yra pilnavertė, kai prašai nuodėmių atleidimo skriaudėjui ir bei visiems kaltininkams, įskaitant ir jo tėvus bei protėvius, dėl kurių nuodėmių jis toks gimė arba vėliau tokiu tapo...
Mano praktikoje pasitaikė tokie grįžimo į šviesos pasaulį galimybių variantai:
- žmogaus ryšys su Dievu yra didesnis už padarytą nuodėmę. Šiuo atveju žmogus gali atgailauti be tarpininko, ir jo atgaila pasiekia atitinkamas šviesaus pasaulio struktūras.
- Žmogaus ryšys su Dievu yra mažesnis negu padaryta nuodėmė. Šiuo atveju reikalingas tarpininkas, ir jis turi būti tuo stipresnis, kuo didesnė nuodėmė.
Pavyzdžiui, prievartinio nėštumo nutraukimo nuodėmės pilnavertei atgailai reikalingas tarpininkas, turintis ne mažesnį kaip 35 m dydžio potencialą (bioenergetinį lauką) ryšiui su Dievu. Lietuvoje katalikų kunigai ir kitų tikėjimų dvasininkai turi 16-67 m ryšio su Dievu potencialinį dydį, o 35 m ryšį turi tik kas ketvirtas šventikas. Taigi, įklimpus į tokią mirtiną nuodėmę, galima visą gyvenimą likti tamsaus pasaulio, kuris verčia žmogų gyventi pagal jo sąlygas, zonoje.
Ką Bažnyčios mokymas kalba apie Atgailos sakramentą ir jo veikimą?
Atgaila, arba Susitaikinimo sakramentas, jokiais požiūriais nepriklauso nuo jokių laukų, apie kuriuos rašo autorius. Juolab kad vadinamieji „laukai“ yra absoliučiai nemoksliniai terminai ir jų matavimo principai nėra niekur konstatuoti, o savavališkai autoriaus susigalvoti. Visų pirma per Susitaikinimo sakramentą veikia Dievo malonė, kuri tiesiogiai gelbsti žmogų, priimantį sakramentą. Tai nepriklauso nuo jokių asmeninių kunigo savybių. Kartoju – tai yra Dievo teikiama malonė, per kurią atleidžiamos nuodėmės ir kuri Jėzaus siuntimu yra palikta apaštalams ir jų įpėdiniams. Ir Bažnyčia tuo tiki, tai yra Bažnyčios tikėjimo dalis.
Kalbėjimas, panašus į pacituotąjį, reiškia pirmiausia šventvagystę, nes sakramentas nuvertinamas iki techninės priemonės kažkam ištaisyti. O sakramento teikėjas, šiurkščiai tariant, parodomas kaip tam tikras įrenginys, kuris veikia arba gerai, arba blogai – priklauso nuo charakteristikų, kurias savavališkai atrado autorius ir kurios neturi nieko bendro su realia tikrove. Net jeigu ir būtų kažkokios fizinės charakteristikos, tų charakteristikų buvimas ar nebuvimas, naudojimas ar nenaudojimas neturi nieko bendro su antgamtiniu malonės veikimu per sakramentą. Patys sakramentai yra regimi neregimos malonės ženklai, gyvybės versmės. Ir jokios gamtinės ar juo labiau iliuzinės charakteristikos neturi jokio ryšio ir santykio su sakramentu ir jo paveikumu, vaisingumu. Bažnyčia nekalba apie sakramento efektyvumą, kažko pašalinimą, sugriovimą, o kalba apie sakramento vaisingumą. O jis nepriklauso nuo jokių fiziologinių ar asmenybinių kunigo savybių.
Jausmų iškėlimas į pirmą vietą yra savotiškas požiūris, prieštaraujantis Bažnyčios tikėjimui. Kalbėjimas apie jausmus sakramentų teologijos kontekste yra neprasmingas, nes jausmas nėra pagrindinis indikatorius – nei atgailos, nei sakramento vaisingumo. Mūsų jausmai yra įvairūs, jie gali būti labai sužeisti, labai sergantys. Bažnyčios nariai stengiasi gyventi malone ir viltimi. Aišku, kad tikėjimas turi ir jausminį lygmenį, ir išgyvenimą, bet ne jausmai yra tikėjimo akto tikslas. Kiekvieno sakramento priėmimo tikslas nėra jausmai, o kas eina priimti sakramento su tokiu nusiteikimu, labai klysta ir gali nusivilti. Iš tikrųjų sakramento priėmimas pirmiausia gelbsti kiekvieną kaip asmenį iš nuodėmės pančių, o ateinantys ar neateinantys jausmai priklauso nuo daugybės aplinkybių.
Kalbėti apie kažkokias ypatingas sąlygas, kurios padaro sakramentą veiksmingą, kažkokie ypatingi atleidimai yra geriausiu atveju subjektyvi romantinė nuostata, neturinti nieko bendro su Bažnyčios mokymu, o blogiausiu atveju – tai sąmoningas žmonių klaidinimas. Perskaitęs tokią knygutę, žmogus gali su labai neteisinga nuostata eiti priimti Atgailos sakramento. Iš tiesų Dievo akivaizdoje jis turi išpažinti savo nuodėmes ir dėl jų gailėtis.
Kelios citatos apie knygoje pristatomą nuodėmės poveikį:
Mano įsitikinimu, geriausia apsauga nuo ligų ir nelaimių yra buvimas šviesaus pasaulio zonoje. T. y. nepripildyto nuodėmių indo zonoje. Tamsusis pasaulis per pagundas ir kitus žmones stengiasi susigrąžinti auką, bet, jei tam nėra atvertų kanalų, naudoti smurto ir valdyti žmogaus jis negali.
Tamsusis pasaulis per nuodėmę, pagundą įvilioja žmogų į spąstus – savo valdas – ir maitinasi jo gyvybės syvais (bioenergija), nusiurbdamas juos nuo žmogaus dvasios ir sielos struktūrų, galvos smegenų ir pačių organų.
Gyvenimas „šviesos zonoje“ pristatomas kaip geros sveikatos ir sėkmės garantas ir receptas. Tačiau teiginiai apie ligą tik kaip apie per nuodėmę išsiurbtus gyvybinius syvus ir lengvo sveiko gyvenimo pažadai primena klestėjimo teologiją... Ar tikrai tikintis žmogus nepatiria nei ligų, nei sunkumų? Kur tuomet dingsta kančios prasmė?
Turbūt didžiausia J. Markūno erezija ir yra ta, kad jis nuolat kalba apie tai, jog nuodėmės susargdina, ir iš karto prabyla apie bioenergetiką – absoliučiai neaiškų terminą. Erezija yra todėl, jog mes žinome, kiek daug šventųjų patyrė ligų ir per jas kalbėjo pasauliui. Ne tik šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė iš Lizje, bet ir Kiara Liuči, kuri 2010 m. paskelbta palaimintąja, o mirė būdama devyniolikos metų nuo labai pikto vėžio. Per tą jos mirtį apsireiškė nuostabus Dievo planas jos artimiesiems, nes tai, kaip ji priėmė savo išėjimą, buvo itin stiprus liudijimas. Mes galime apie tai labai daug kalbėti. Tačiau šiame autoriaus mąstyme apie šviesos, tamsos zonas, bioenergetiką, energetinių syvų išsiurbimą yra akivaizdus inžinerinis mentalitetas.
Žymiausias Lietuvos religijotyrininkas a. a. Gintaras Beresnevičius vienoje savo studijoje yra rašęs, kad dauguma žmonių, save vadinančių bioenergetikais, ekstrasensais, parapsichologais, ezoterikais ir kuriančių kažkokią naują religiją, sudėtą iš įvairių religijų elementų, dažniausiai yra baigę techninės krypties mokslus. Techninio akiračio žmogus, žinoma, ne kiekvienas, bet tas, kuris pajaučia potraukį gydyti ar gelbėti pasaulį, jį pradeda matyti kaip mašiną, kurią reikia sutvarkyti. Lygiai taip pat ir žmogų. Ir staiga jam atrodo, kad atranda receptą, vienintelę schemą, kuria galima paaiškinti pasaulį, žmogų, ir tą schemą pasiūlo kaip absoliučią tiesą.
G. Beresnevičius pabrėžė, kad humanitarinio išsilavinimo žmonių tarp šių „burtininkų“ yra absoliuti mažuma. Tai tiesiog parodo techninio akiračio siaurumą. Jokiu būdu nesakau, kad visi inžinieriai tokie. Tik noriu išryškinti, kad tarp tų, kurie skelbiasi apie ypatingas galias, dauguma yra technikų. Tai gerai atskleidžia tam tikrą mentalitetą. Mes galime pataisyti sugedusią mašiną. Tada ir išpažintis, ir komunija, ir krikštas tampa priemonėmis mašinai sutaisyti. Tada bioenergija, biolaukas, visokie pseudofizikiniai terminai suvilioja ir tampa tam tikru skydu, norint vienokiu ar kitokiu būdu paaiškinti nepaaiškinamus dalykus. Iš metafizikos padaroma fizika. Ir jiems gerai sekasi, jie dažnai pavilioja žmones, kurie turi laba menką supratimą apie tikrąją metafiziką, teologiją ir Bažnyčios mokymą.
Apie bendravimą su „mirusių žmonių substancijomis“...
Aš, kaip ir daugelis žmonių, turiu sugebėjimą diagnozuoti žmonių dvasios, sielos ir kūno organų struktūrų sveikatos būklę. Visa tai rašau todėl, kad tikiu, jog yra subtiliai jaučiančių žmonių, kurie jaučia kitų šio pasaulio substancijų egzistavimą. Viena iš labiausiai paplitusių substancijų yra žmogaus substancija, kai jo fizinis kūnas yra miręs. Ši substancija geriausiai kontaktuoja su gyvais žmonėmis. Po fizinio kūno mirties žmogaus substancija turi savo tolimesnio gyvenimo kelius, bet, jeigu ji yra prisirišusi prie Žemės, tie keliai gali užsidaryti.
Ką Bažnyčia sako apie vaiduoklius ir sielų būseną po mirties?
Po mirties siela keliauja tiesiai pas Dievą. Ji stoja Dievo akivaizdon, ir Jis yra galutinis sielos tikslas ir Gailestingasis teisėjas. Šioje knygoje rašomi dalykai, drąsiai sakant, yra šarlatanizmas. Šarlatanizmas kalbant apie tikrovę, kurios žmogus visiškai nepažįsta ir negali pažinti, bet suvaidinant visažinį, užsidedant aureolę, kad „aš žinau, ko kiti nežino, galiu paveikti realybę, ją sutvarkyti“. Šis šarlatanizmas nėra nekaltas, jis gali sukelti labai rimtų padarinių. Kokie jie gali būti? Žmogus gali pradėti domėtis tokiomis tikrovės sritimis, kuriose glūdi piktoji dvasia ir atsidurti rimtame pavojuje. Pradėjęs lįsti į tą tikrovę, žmogus gali būti pavergtas piktosios dvasios. Saviveiklinis okultizmas dažnai sukelia fobijų, psichologinių sutrikimų, psichikos nestabilumą. Tai turi mus įspėti – visos šios praktikos nėra nekalti dalykai, kuriais galima žaisti, manipuliuoti. Čia mes stovime prieš kitą tikrovę. Ir tai nėra tik Bažnyčios mokymas. Visi rimti religijotyrininkai, kad ir jau minėtas Gintaras Beresnevičius ar psichologai kaip Karlas Gustavas Jungas, tą tikrovę traktavo labai rimtai. Reikia nuolankumo beldžiantis į antgamtinę. Deja, minėtos knygos autoriui nuolankumo dorybės aiškiai trūksta. Labai liūdna dėl jo sielos ir sielų žmonių, kurie patenka į tokių praktikų įtaką.
Bažnyčia jokiu būdu neatmeta Šventosios Dvasios žmonėms suteikiamos gydymo dovanos. Kaip tokie žmonės naudojasi šia dovana, ir kaip jie atpažįstami nuo „netikrų pranašų“ ar šarlatanų?
Esminis dalykas yra tas, kad gydymo dovana suteikiama bendruomenei. Jeigu ji stiprina Bažnyčią, vienija bendruomenę, tada tai tikrai yra Šventosios Dvasios dovana. Nors aš apskritai vengčiau termino „turi“. Taip, dovana yra duodama ir tam tikra prasme žmogus ją turi, bet dovana visada yra Dievo, ir jeigu Jis suteikia žmogui gydymo dovaną, tai ją jis naudoja ne kaip turėtojas, ne kaip savininkas, bet kaip tas, per kurį veikia Dievo malonė. Jis yra nuolankus ir meldžiasi Dievui. Pirmiausia jis nesinaudoja jokiomis technikomis, jokiais „biolaukų matavimo vienetais“. Jis tiesiog meldžiasi ir prašo Viešpaties pagalbos. O jeigu toks žmogus gauna tam tikrą žinojimą, jis niekada nepasakys, kad gavo per kokį nors bioenergetinį kanalą, „čakrą“ ar informatyvinį lauką. Jis priims tai kaip Dievo dovaną ir dalysis ja.
Kai žmogus ima nuvertinti tam tikrų kunigų teikiamus sakramentus, pamaldas, sakyti, kad vienos tinka, o kitos netinka, kad tam tikra technika gali padaryti žmogų laimingą, vadinasi, galima drąsiai tarti, jog yra žaidžiami pavojingi žaidimai, nuo kurių geriau laikytis nuošalyje.
Kalbino Monika Midverytė
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Kvailis esi, Algi. Kam Allah, azawadžial', prota atema, tam prota nieks nebegrazins.
Pats tu kvailys ir bukagalvis, nufanatejes iskraipyto mokslo propaguotojas ir daugiau nedrisk tyciotis su savo pseudoislamu is tyros krikscionybes.
"Nors pasaulio religijos turi dvigubą kilmę – natūralią ir apreikštą – tačiau kiekvienu metu ir bet kurioje tautoje turi būti sutinkamos trys skirtingos religinio atsidavimo formos. Ir šitie trys religinio akstino pasireiškimai yra tokie:
1. Primityvioji religija. Pusiau natūralus ir instinktyvus akstinas bijoti paslaptingų energijų ir garbinti aukštesnes jėgas, iš esmės fizinės gamtos religija, baimės religija.
2. Civilizacijos religija. Besivystančių rasių besivystančios religinės sampratos ir papročiai – proto religija – sukurtų religinių tradicijų autoriteto intelektuali teologija.
3. Tikroji religija – apreiškimo religija. Viršgamtinių vertybių apreiškimas, dalinė įžvalga į amžinąsias realybes, pažvelgimas į Tėvo danguje begalinio charakterio gėrį ir grožį – dvasinė religija, kuri yra demonstruojama žmogiškajame patyrime."
> AlgisM 2012-01-25 14:21
Tu, nusikledejes skersadetas Algi, sakai kad Islamas yra teroristu religija. Tam savo teiginiui pagristi parankiojei citatu is Švento Korano. Ka gi, as tau pacituosiu Biblija, kuri, kaip tu tvirtini, yra vienintele tiesa.
ST, Jozuės, 10:40 Taip Jozuė nugalėjo visas kalnų, pietų, žemumų ir šlaitų šalis ir visus jų karalius; nė vieno jų nepaliko gyvo, bet visa, kas kvėpuoja, sunaikino, kaip įsakė Viešpats, Izraelio Dievas.
Ar isidemejai, Algi - visa, kas kvėpuoja, sunaikino, nes taip įsakė Viešpats, Izraelio Dievas.
ST, Skaičiu, 31:7-10 Jie nugalėjo midjaniečius ir išžudė visus jų vyrus, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei, taip pat ir jų karalius: Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą. Užmušė kardu ir Beoro sūnų Balaamą. Jie paėmė į nelaisvę jų moteris, vaikus, visus galvijus ir visą midjaniečių lobį, sudegino jų miestus ir stovyklas.
Kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei, nepamirsk Algi.
ST, Skaičiu, 31:15-17 Mozė tarė: "Kodėl palikote gyvas moteris? Argi ne jos suvedžiojo izraelitus, patariant Balaamui, nusikalsti Viešpačiui Baal Peore, dėl ko tauta buvo nubausta maru. Nužudykite visus berniukus bei moteris, kurios gyveno su vyrais! Mergaites, kurios nėra pažinusios vyro, pasilaikykite sau."
Tu, skersadetas melagi Algi, dar dristi praverti savo burna pries pranaša Muhammada, sallAllahu alaihi wasallam. Geriau mokykis is savo vieninteles tiesos, ka, pagal tavo Biblija, Dievo pranašas moko daryti. O gi pasilaikyti sau mergaites, kurios dar nepažino vyro, o visas kitas prieso moteris nuzudyti.
Na ka cia dar tau pacituoti is tavo vieninteles tiesos?
Gal stai: ST, Jozuės, 6:21 Jie išžudė visus, kas buvo mieste: vyrus ir moteris, jaunus ir senus, jaučius, avis ir asilus.
Wooow... kaip sako amerikieciai. Be komentaru... Juo lab kad kiek anksciau galima suzinoti, jog visos tos vyru ir moteru, jaunu ir senu, jauciu, aviu ir asilu zudynes buvo surengtos Viešpaties garbei (ST, Jozuės, 6:17)
Ar dar is tavo vieninteles tiesos ka nors pacituoti, Algi tu skersadetas?
Stai: ST, 1 Samuelio, 15:2-3. Taip sako kareivijų Viešpats: “Aš prisimenu, ką Amalekas padarė Izraeliui: kaip jis tykojo kelyje, kai tas žygiavo iš Egipto. Dabar eik ir užpulk Amaleką, ir visiškai sunaikink viską, kas jam priklauso, nieko nesigailėdamas. Išžudyk vyrus, moteris, vaikus ir kūdikius, jaučius, avis, kupranugarius ir asilus.“
Cia, Algi, pagal tavo vienintele tiesa, Pats Dievas duoda toki isakyma: Išžudyk vyrus, moteris, vaikus ir kūdikius, jaučius, avis, kupranugarius ir asilus.
Viskas, gana siam kartui ta jusu vienintele tiesa cituoti, nes po to dar kosmarai kankins. Šventajame Korane ka nors panasaus nesurasi. Dabar kaip gi cia Algi iseina? Vienas is dveju. Arba tu Algi meluoji teigdamas kad Biblija yra vienintele tiesa. Arba, jei istikro manai kad Biblija yra vienintele tiesa, visiskai kliedi sakydamas jog Islamas yra teroristu religija. Nors visai gali buti kad ir meluoji ir kledi . O Allah, azawadžal’, be abejo zino kaip ten su tavim yra.
Dabar del tolimesnes diskusijos su tavimi. Man atrodo, kad tau Algi, kadangi esi piktybinis netikintis, paprasciausiai nepatinka Islamas ir tu ieskai prie ko prikibti. Priestaravimu Šventajame Korane arba kokiu nors nelogiskumu surasti nesugebi (ir nesurasi), tai dabar pradejai ieskoti kuom cia Šventa Korana apkaltinus, ieskai jame pateisinimu ziaurumui ir prievartai, bei skleidi senai jau visokiu islamofobu ciulptus-nuciulptus melus apie Paskutini Dievo Pranaša, sallAllahu alaihi wasallam. As tau sakau, skersadetas tu Algi, kad tik Pragaro Ugni sau kaitini, nes kalbi pries Dievo Žodi bei Dievo pranaša. Tavo reikalas... As nesiruosiu listi i tavo melu bei prasimanimu bruzgynus, ir narplioti kiekviena is ju. Bukime nuoseklus musu diskusijoje. Priminsiu tau nuo ko mudveju diskusija prasidejo. O prasidejo ji nuo to, kad tu, Algi, pasakiai, jog Koranas nera autentiskas Dievo Žodis, nes neva Šventajame Korane yra daug priestaravimu, netikslumu ir iskraipytos informacijos: AlgisM 2012-01-20 09:16; AlgisM 2012-01-20 20:32. As paprasiau pateikti irodymus tokiam teiginiui. Kol kas, skersadetas tu Algi, jokiu irodymu tu nepateikei. Taip kad as pradesiu atsakyneti i tavo kitus melus ir prasimanimus tik tada, kai sugebesi pateikti irodymus tavo pirmam melui, o butent, kad neva Šventajame Korane yra daug priestaravimu, netikslumu ir iskraipytos informacijos. Arba jeigu pripazinsi, kad apie jokius priestaravimus, netikslumus ir iskraipyta informacija Šventajame Korane tu nieko nezinai, ir jokiu ju buvimo Šventajame Korane irodymu pateikti negali. O tada jau galima butu toliau su tavimi diskutuoti. Nors nezinau ar verta, nes, kaip paaiskejo, arba meluoji, arba kliedi, arba meluoji ir kliedi kartu...
> AlgisM 2012-01-25 14:21
Algi, tu duodi neteisinga Švento Korano vertima. Tu duodi labai laisva vertima, kai ka idedi ko nera, kai ka ismeti, kai ka verti neteisingai. Jei duoti teisingo vertimo negali, tai ir neapsiimk cituoti, o jei duodi neteisinga vertima su tikslu, tai juk Allah, azawadžal’, žino ka tu darai. Be to tu visur, kur Allah, subhanahuwata’ala, kalbedamas Savo Vardu sako Mes, Mus, Mūsų (karaliskasis Mes), tu Algi rasai mes, mus, mūsų. Tai yra grubi klaida, nes karaliskasis Mes, nors ir yra daugiskaitos formoje, yra vienaskaita ir priskiriamas Vieninteliam Tikrajam Karaliui - Dievui, o mes, mus, mūsų yra daugiskaita ir priskiriama zmonem. Kadangi tavo duodamos citatos yra isplestos is konteksto, tai del tokios klaidos gali igauti visai kitokia prasme, nei originale. Ka gi, eikime toliau. Ka tu ten dar pacitavai is Švento Korano, 8:55-60?
Šventas Koranas, 8:55-60, Išties, blogiausi iš padarų Alacho akyse yra tie, kurie netiki ir neįtikės. Jie yra tie, su kuriais tu sudarai sutartį, bet jie kaskart tą sutartį sulaužo, ir jie neturi Dievo baimės. Jei tu (o Muhammad) įgysi viršumą prieš juos kare, tai padaryk juos atbaidymu tiems, kurie juos seka, gal jie supras. Ir jei tu bijai išdavystės iš žmonių pusės, tai nutrauk susitarimus su jais, kad būtum su jais lygiomis. Išties, Allah nemegsta išdavikų. Ir tegul netikintieji nemano, kad jie paspruks (nuo Allah). Iš tiesų, jiems nepasprukti. Prieš juos paruoškite kiek tik galite savo stiprybę ir karo žirgus, kad išgąsdintumėt Allah priešą ir jūsų priešą, ir kitus, kurių jūs galite nežinoti, bet kuriuos žino Allah. Jums bus atlyginta pilnai už viską, ką jūs išleisite Allah kelyje, ir su jumis nebus pasielgta neteisingai.
Beje, iskart po siu eiliu, kuriomis skersadetas Algis bando visus gasdinti, seka stai sitos eiles:
8:61 Bet jei priešas yra linkęs į taiką, tu taip pat link į taiką ir pasitikėk Allah, nes išties, Jis yra Girdintis, Žinantis (visus dalykus).
Nenuostabu kad Algis tu eiliu nepateikia.
Algi, tu paaiskink, kas tau eilese 8:55-60 nepatinka? Ar kad tie, kurie taip ir neitikes iki kol numirs, yra blogiausi is padaru? Tau nepatinka kad Dievas taip juos traktuoja? O tai ka, gal pagal Biblija jie nera is blogiausiu? Ar tau gal nepatinka, kad jei tie netikintis dar ir sulauzo taikos sutarti (butent apie tokia sutarti eilese 8:55-60 kalbama), tai su jais reikia kariauti? O gal tau nepatinka, kad jei reikia kariauti, tai tam reikia gerai pasiruosti? Tu paaiskink. Kas del likusiu tavo duotu citatu is Švento Korano, tai zinai Algi, juk cia viskas susiveda i tai, ar zmogus tiki, kad Šventas Koranas yra Dievo Žodis, ar ne. Juk jeigu tai yra tikras Dievo Žodis tai tada tavo kritika yra skirta Pačiam Dievui ir Jis tau i ja Paskutiniojo Teismo metu tikrai atsakys. O jei Šventas Koranas nera Dievo Žodis, tai tau pirma reiketu tai irodyti: pateikti priestaravimu, netikslumu, nelogiskumo pavyzdziu. Tad pateik juos pirma. As gi kol kas tau, skersadetas Algi, priminsiu ka apie pagonis, netikincius, ir kaip su jais reikia elgtis kalba Biblija. Juk tu berods sakei kad Biblija yra vienintele tiesa, ar ne taip?
Taigi, apie pagonis Biblija sako:
NT, Romiečiams, 1:18-32 Dievo rūstybė apsireiškia iš dangaus už visokią žmonių bedievystę ir neteisybę, kai teisybę jie užgniaužia neteisumu. Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai apreiškė. Jo neregimosios ypatybės – Jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių, todėl jie nepateisinami. Pažinę Dievą, jie negarbino Jo kaip Dievo ir Jam nedėkojo, bet tuščiai mąstydami paklydo, ir neišmani jų širdis aptemo. Vadindami save išmintingais, tapo kvaili. Jie išmainė nenykstančiojo Dievo šlovę į nykstančius žmogaus, paukščių, keturkojų bei šliužų atvaizdus. Todėl Dievas per jų širdies geidulius atidavė juos neskaistumui, kad jie patys terštų savo kūnus. Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir garbino kūrinius bei tarnavo jiems, o ne Kūrėjui, kuris palaimintas per amžius. Amen! Todėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai. Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsigeidė vienas kito, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir gaudavo už savo paklydimą vertą atpildą. Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera. Todėl jie pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų. Tai šmeižikai, nekenčiantys Dievo, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklausantys tėvų, neprotingi, nepatikimi, nemylintys, neatlaidūs, negailestingi. Nors jie žino teisingą Dievo nuosprendį, kad visa tai darantys verti mirties, jie ne tik patys taip daro, bet ir palaiko taip darančius.
Ar isidemejai, krikscionistas skersadetas Algi, ka sako Biblija? O gi kad pagonis nekaip negalima pateisinti. Kad jie yra "pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų". Kad jie yra "šmeižikai, nekenčiantys Dievo, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklausantys tėvų, neprotingi, nepatikimi, nemylintys, neatlaidūs, negailestingi". Kad pagonys yra verti mirties.
Biblija sako, kad pagonys ir nedoreliai nepaveldes Dievo karalystes.
NT, 1 Korintiečiams, 6:9-10 Ar nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neapsigaukite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei homoseksualistai, nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės.
Taip pat NT, Galatams, 5:19-21 Kūno darbai aiškūs – tai paleistuvavimas, ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaikos, pavyduliavimai, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai. Įspėju jus, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės.
O ka gi pagal Biblija tie pagonys ir nedoreliai paveldes? Tiktai Pragaro Ugni.
NT, Apreiškimas Jonui, 21:8 Bet bailiams, netikintiems, nešvankėliams, žudikams, ištvirkėliams, burtininkams, stabmeldžiams ir visiems melagiams skirta dalis ežere, kuris dega ugnimi ir siera; tai yra antroji mirtis.
Todel, skersadetas Algi, arba tu meluoji kai tvirtini, jog Biblija yra vienintele tiesa, arba kliedi, kai bandai kritikuoti Šventa Korana del to, kas jame pasakyta apie pagonis. Dievas be abejo zino kaip ten su tavimi yra.
Niekam čia tas islamas neidomus, siulau nevargti, vis tiek evangelija yra Dievo galybė, o ne teroristiniame Korane kad ka toliau ir bevapetum. CIa dar Patogūs apreiškimai Korane yra apreiškimų, labai tinkančių Mahometo asmeninei naudai arba malonumui. Kai Mahometas užsigeidė savo įsūnio žmonos, jis staiga gavo Alacho apreiškimą, leidžiantį jam paimti į žmonas kito vyro žmoną (Sura 33:36–39). Kai panorėjo turėti daugiau žmonų arba norėjo, kad žmonos liautųsi kivirčijęsi, jis skubiai gavo dėl to apreiškimą (Sura 33:28–34). Galop Alachas nebeleido Mahometui imti kitų žmonų (Sura 33:52). Kai jam pradėjo įgristi namuose besilankantys žmonės, jis gavo patogius apreiškimus, nustatančius taisykles, kada galima jį lankyti, o kada reikia netrukdyti (Suros 33:53–58, 49:1–5).
> AlgisM 2012-01-25 14:21
Šventas Koranas, 9:5: Kai draudimo mėnesiai praeis, tada žudykit pagonis, kur tik juos rasit, čiupkit juos ir apgulkit juos, išviliokit juos iš visų slėptuvių. Bet jeigu jie atgailaus, pradės melstis ir mokės mokesčius, leiskit jiems eiti, nes Allah yra Atleidžiantis ir Gailestingas.
Ak tu Algi, isrinkineji Švento Korano eiles ir ju paaiskinimus ir manai kad taip irodysi koks Islamas yra baisus? Aciu aisku, kad pateikei gerbiamo šeicho Abdullah Yusuf Ali, tebunie Allah jam gailestingas, komentara apie sias Švento Korano eiles, bet gi galejai nors truputi pamineti ir siu eiliu konteksta bei šeicho Abdullah Yusuf Ali paaiskinimus del konteksto. Pvz komentuodamas eiles 9:1, šeichas raso: “Pagonys ir Islamo priesai daznai sudarydavo su musulmonais tarpusavio rysiu sutartis. Musulmonai skrupulingai laikesi savo isipareigojimu, taciau pagonys savo isipareigojimus pazeisdavo vel ir vel kada tik jiems buvo patogu. Po keliu metu patirties tapo butina visas tokias sutartis paskelbti negaliojanciomis. Tai buvo padaryta isakymo forma, su keturiu menesiu ispejimu, ir paliekant tiems, kurie istikimai laikesi savo isipareigojimu, galimybe testi sutarti.” Švento Korano eiles 9:1-6, i anglu kalba verstas šeicho Abdullah Yusuf Ali su visais jo komentarais i sitas eiles galima rasti stai cia: http://al-quran.info/default.aspx?x=y#&&sura=9&aya=1&trans=en-yusuf_ali&show=both,quran-uthmani&ver=2.00
Tam, kad pilnai suprasti eiliu 9:5 prasme, jas reikia skaityti kartu su eilemis 9:1-15. Jas galima perskaityti stai cia: http://islam.thetruecall.com/modules.php?name=Quran&func=goto&gotoparam=9%3A1-15&at[]=5&at[]=12
Taip pat reikia tureti omenyje kokiomis aplinkybemis, del kokiu ivykiu buvo sios eiles apreikstos. Pranašas Muhammadas, sallAllahu alaihi wasallam, po 13 metu pranašavimo Mekoje del nesiliaujanciu visokiausiu persekiojimu ir net bandymo ji nuzudyti, emigravo i Medina ir ten ikure pirma Islamo valstybe. Neuzilgo tarp Medinos musulmonu ir aplinkiniu pagoniu, kuriems vadovavo Mekos pagonys, prasidejo karas. Po kiek laiko, kai pagonims nepavyko musulmonu sutriuskinti ir su jais susidoroti, tarp Mekos pagoniu ir musulmonu buvo sudaryta paliaubu ir tarpusavio santykiu sutartis, taciau Mekos pagonys kelis kartus ja sulauze. Galiausiai pranašui Muhammadui, sallAllahu alaihi wasallam, buvo apreiksta Švento Korano Sura “At-Tawba (Atgaila)”, kuri yra 9-oji Švento Korano Sura, su isakymu atmesti sutartis su pagoniais, kurie ju nesilaiko, ir skelbianti pagoniams kara. Karuose, kaip taisykle, buna zudomi priesai. Todel as asmeniskai nesuprantu, ka Algis iziurejo tokio baisaus Švento Korano eilese 9:5. Gal krikscionys karo metu priesu nezudo? Gal vietoj to kad smogti priesui kardu, atsuka priesui kita zanda? Kazkaip apie tai negirdejau...
O dabar pateiksiu kokia nors citata apie kara is Biblijos. Kaip tau, Algi patinka stai sita pavyzdziui?: ST, Pakartoto Istatymo, 20:10-18 “Priartėjęs prie miesto, pirma pasiūlyk jam taiką. Jei ją priims ir atidarys vartus, visi miesto žmonės tau tarnaus ir mokės duoklę. Jei jie nenorės taikos ir pradės kovą, apsupk jį. Kai Viešpats, tavo Dievas, atiduos jį į tavo rankas, išžudyk kardu visus jame esančius vyrus. Moteris, vaikus, galvijus ir visa, kas yra mieste, pasilaikyk. Naudokis grobiu, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau davė. Taip daryk su visais miestais, kurie toli nuo tavęs ir nėra iš šių tautų miestų. Tuose miestuose, kurie tau duoti paveldėti, nepalik nieko gyvo, kas kvėpuoja. Visiškai išnaikink hetitus, amoritus, kanaaniečius, perizus, hivus ir jebusiečius, kaip Viešpats Dievas tau įsakė, kad jie neišmokytų jūsų daryti tų bjaurysčių, kurias jie patys darė savo dievams, ir jūs nenusidėtumėte Viešpačiui, savo Dievui.”















O tai kam cia tyciotis. Viskas ir taip yra akivaizdu. Ir skersaidetas Algi, kas ant Islamo deda skersa, tam tai skersai islenda.