2014 m. balandžio 20 d., sekmadienis

Gediminas Zelvaras. Evangelija universitete

2012-01-04
Rubrikose: Religija » Religija ir visuomenė  LUX/jauniems » Tikiu 
Gediminas Zelvaras

Evgenios Levin nuotrauka

Savo ankstesniame straipsnyje „Evangelija ir universitetas“ dalinausi mintimis apie evangelijos ir universiteto santykį. Bandžiau pagrįsti mintį, jog evangelijos sklaida neišsisemia vien tik privačia sfera, kurioje ji turi būti skleidžiama, bet ir visuomene, kurioje gyvename. Šiam teiginiui tinkamo pagrindo atrandame ir Naujajame Testamente: „Tuomet priėjęs Jėzus jiems pasakė: Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu, mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.

Esmė yra ta, jog pati Evangelija yra Geroji Dievo žinia pasauliui (graikiškas žodis euangelion reiškia gerąją žinią, naujieną), tad jau vien dėl to ji negali baigtis nuosavo būsto sienomis. Maža to, teigiau, jog Švietėjų intelektualinio ir politinio sąjūdžio, vykusio XVIII amžiaus Prancūzijoje, skelbta tikėjimo ir proto atskirtis nėra tikra, o veikiau dirbtinė. Krikščioniškas tikėjimas nėra vien tik jausmais ir vidiniais išgyvenimais patiriamas dalykas, kaip kad tuo laiku buvo teigiama, bet ir racionaliai pažįstamas per Šventąjį Raštą. O galiausiai buvau pristatęs „Lietuvos krikščionių studentų bendriją“ kaip krikščionišką visuomeninį judėjimą, įkūnijantį šias idėjas, tad jau vien tokio judėjimo egzistavimo faktas įrodo, jog mintys, rašytiniu pavidalu išsakytos minėtame tekste, nebuvo laužtos iš piršto. Šį kartą ketinu prabilti jau apie evangelijos sklaidą pačiame universitete.

Kultūrinis kontekstas

Norint apibūdinti evangelijos plitimą universitete, reikia prabilti ir apie kultūrinį kontekstą, kuris daro įtaką šiuolaikinei akademijai.

Sekuliarizacija. Iš tiesų sekuliarizacijos sąvoka gali turėti kelias reikšmes. Ją galima apibūdinti kaip bažnytinio turto perėjimą pasauliečių nuosavybėn. Kita šio termino reikšmė nusako dvasininko perėjimą į pasauliečių luomą. Trečia šio reiškinio apibrėžtis , pasiūlyta paties teksto autoriaus, apibūdina galvosenos, mąstymo būdo pasikeitimą, žymintį perėjimą iš klasikinio krikščioniško mąstymo į modernųjį sekuliarųjį. Sekuliarusis mūsų kultūros pradas atitveria visas gyvenimo sferas nuo religinių institucijų ir padaro daugumos piliečių sielas kurčias anapusinio pasaulio perspektyvai.

Pliuralizmas. Šiuolaikinis žmogus turi daugį pasirinkimų ir galimybių. Spalvingas ir įvairus šiuolaikinės kultūros gyvenimas suteikia tokią galimybę. Štai šitokia galimybių gausa ir atitveria žmogų nuo tikrosios ir galutinės tiesos, kuri yra užrašyta Naujajame Testamente. Žmonės susipainioję būties apraiškų įvairovėje pavargsta nuo tiesos paieškų. Tiesa tuomet tampa reliatyvi ir priklausanti nuo kiekvieno individo interpretacijos.

Šeimos krizė. Lietuvoje šeimos krizės faktas šiandien jau nėra stipriai kvestionuojamas. Mūsų šalis yra ES skyrybų rekordininkė, mat 100 porų tenka virš 50 skyrybų. Tad iškyla jaunų žmonių socializacijos problema, kadangi nėra jokia paslaptis, jog pirminis socializavimas vyksta būtent šeimoje.

Malonumų kultūra. Jauni žmonės ieško juos pripildančios pilnatvės ir mano ją rasiantys malonumuose. Seksas, azartiniai žaidimai, alkoholis, narkotikai, televizija ir internetas yra geidžiamieji malonumų šaltiniai.

Evangelija universitete

Evangelijos skelbimas. Evangelijos sklaida universitete yra vienas pamatinių dalykų, įprasminančių akademijos krikščionėjimą. Šis pamatinis dalykas visų pirma turi būti suvokiamas kaip misija – studentų krikščionių misija universitete. Bet reikia įsidėmėti, jog evangelijos skelbimas nėra joks darbas, kurį kaip samdiniui reikia atidirbti. Evangelijos skelbimas yra gyvenimo būdas. Tai apsisprendimas su atsidavimu ir pasiaukojimu dalintis evangelija su kitais studentais ir būti pasiruošusiems jiems tinkamai atsakyti. „Šventu laikykite Viešpatį Dievą savo širdyse, visada pasiruošę atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse esančią viltį romiai ir pagarbiai“ (1Pt 3, 15). Studentai krikščionys, evangelizuojantys universitetą, nėra jokie antžmogiai ar titulais apsikarstę piliečiai, bet savo išore nuo kitų studentų nesiskiriantys jauni žmonės. Iš to kyla atidumas ir jautrumas Dievo žodžiui bet kartu įsiklausymas į šiuolaikinės kultūros pulso ritmą.

Mokinystė visą gyvenimą. Prisikėlęs Kristus didžiuoju paliepimu pašaukė apaštalus ne tik Jį skelbti, bet ir mokyti naujatikius to, ko pats savo mokinius buvo išmokęs. Evangelija yra ne vien tik gražūs žodžiai bet gyvenimą statanti jėga. Tai yra charakterį formuojantys bei žmones iš pagrindų keičiantys Dievo žodžiai. Todėl yra labai svarbu neapsigauti ir nesustoti pusiaukelėje... Evangelija nesibaigia universitetu, ji tęsiasi ir po studijų, todėl krikščionių studentų misija remiasi ir Kristaus mokinių paruošimu tolimesniame jų gyvenimo etape. Ši „žemės druska“ (Mt 5, 13) ir „pasaulio šviesa“ (Mt 5, 14) turi pasklisti tiek politikos, tiek verslo, tiek žiniasklaidos, tiek pedagogikos, tiek ir amatų pasaulyje. Ne tam, kad gautų žemišką valdžią, bet kad apreikštų Kristų ir Evangelijos šviesą šiuolaikinėje kultūroje.

Bažnyčios statydinimas. Kristaus kūnas yra ta vieta, kur tik visai neseniai atgimęs krikščionis gali dvasiškai augti bei bręsti. Ji yra ta terpė, kur Viešpats Jėzus Kristus per Šventąją Dvasią tęsia savo darbą tikinčiųjų bendruomenėje bei atskiro asmens sieloje. Todėl naujai įtikėję studentai yra kviečiami ir raginami prisijungti prie kurios nors krikščioniškos bendruomenės. Ten tarnaudami jie ne tik patys augs dvasiškai, bet ir praturtins bažnyčią, kurioje tarnaus. Todėl krikščionių studentų užduotis yra sąlygojama artimo vidinio santykio su Kristaus kūnu.

Šie trys pamatiniai evangeliją universitete įprasminantys principai nėra vaizduotės paskatinti ir pramanyti. „Lietuvos krikščionių studentų bendrija“ šiais principais įprasmina savąjį veikimą universitete, todėl jie taikytini iš principo.

Daugiau apie „Lietuvos krikščionių studentų bendriją“ galima sužinoti internetiniu adresu www.lksb.lt arba „Facebook“ tinklapyje grupėse „LKSB Vilnius“, „LKSB Kaunas“ bei „LKSB Klaipėda“.

Rašant šį tekstą buvo remiamasi Justinos Steniukaitės pranešimų medžiaga. Pranešimai buvo pristatyti „Lietuvos krikščionių studentų bendrijos“ studentų lyderių savaitgalių metu, vykusių Kačerginėje rugsėjo 2–4 ir lapkričio 26–28 dienomis.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Velyknaktis Klaipėda

Didžiojo tridienio ir VELYKŲ iškilmių pamaldų Lietuvos vyskupijų parapijose tvarkaraščiai. Kviečiame dalyvauti.

Palendrių vienuolynas

„Magnificat vaikams“ kelis klausimus apie gyvenimą benediktinų vienuolyne uždavė tėvui Kazimierui, Palendrių benediktinų vienuolyno priorui.

Kryžių kalnas, jubiliejus 2010 m. liepos 5 d.

Didįjį penktadienį nuo ankstyvosios krikščionybės laikų minimi Kristaus kančios ir mirties įvykiai, sekant Evangelijos pagal Joną chronologija.

Paskutinė vakarienė. Kojų plovimas

Didysis ketvirtadienis atveria Velykų tridienio – Kristaus kančios ir prisikėlimo minėjimo duris. Šią dieną minima Eucharistijos įsteigimo ir kunigystės šventė.

Mons. Gintaras Grušas

Diskusijos apie mokyklą, jos vietą visuomenėje, bendruomenės santykius ir bendradarbiavimo iššūkius netyla ne tik mokytojų kambariuose, bet ir viešoje erdvėje.