Metų pabaigoje paskelbta publikacijų iš medicinos mokslo srities apžvalga ypatingą dėmesį atkreipė į dvi žinias.

Pirma susijusi su gyvybės pradžia. Tiems, kurie nėra šios srities ekspertai, reikia priminti, kad įtakinga amerikiečių ginekologų asociacija 1965 m. nutarė, kad pastojimas, taigi nėštumo pradžia, neturėtų būti siejamas su spermatozoido ir kiaušialąstės susijungimu, tačiau su momentu, kai embrionas įsitvirtina motinos gimdoje; iš pradžių netgi nebuvo kalbama apie embrioną, tačiau apie apvaisintą kiaušinėlį.

Amerikiečių kultūrinės įtakos dėka ši nuostata paveikė visas medikų asociacijas, taip pat ir Pasaulinę sveikatos organizaciją; jos prisitaikė prie naujos terminologijos, kuri nesirėmė jokiomis naujomis mokslinėmis žiniomis, tik siekė užmaskuoti, kokių endometrinių efektų sukelia spiralės ar kontraceptinės piliulės vartojimas, jei jis nenutraukiamas po apvaisinimo.

Kur slypi geroji naujiena? Amerikiečių ginekologų leidžiamo žurnalo gruodžio mėn. numeryje pasirodė Čikagos universiteto bendradarbių vykdyta studija, kuri apžvelgė tyrimą, vykdytą tarp 1800 JAV ginekologų: jų buvo klausiama, kas yra nėštumo pradžia. Džiugi staigmena ta, kad dauguma apklaustųjų (57%) atsakė, jog nėštumas prasideda spermatozoidui apvaisinus kiaušinėlį; tai yra dvigubai daugiau nei tų, kurie kaip nėštumo pradžią nurodė kiaušinėlio įsitvirtinimą gimdoje.

Nors buvo atšauktas nuosprendis kontraceptinei spiralei ir įvairiems hormoniniams preparatams, nustatyta, kad jų naudojimas nulemia varijuojantį embrionų mirties procentą, tai yra sukelia persileidimą. Daugelis moterų nežino apie tai, o iš mokslinės bendruomenės atstovų ir vadovų pusės jaučiamas didelis pasipriešinimas aiškiai paaiškinti šių produktų poveikį, nes jie labiau rūpinasi ideologija nei pacientu.

Amerikiečių ginekologų nuomonė sutampa su moterų požiūriu, išsakytu bent penkiose mokslinėse publikacijose; dauguma iš jų, tiek Europoje tiek Amerikoje, mano, jog gyvybė prasideda apvaisinimo metu, o ne embriono įsitvirtinant gimdoje; jos vartoja vaistų, kad nepakenktų gyvybei, užsimezgusiai po apvaisinimo, o jei vartoja ir būtų informuotos apie neigiamą poveikį, nustotų vartoti.

Antroji teigiama žinia ateina iš Jungtinės Karalystės. Šiuo atveju studijos apie paliatyvią mediciną autoriai peržvelgė mokslinės medicinos literatūrą, išleistą anglų kalba per pastaruosius 20 metų, kur buvo gvildenama eutanazijos ir savižudybės su pagalba tema. 15 tyrimų patvirtino, kad dauguma britų medikų nepritaria tiek eutanazijai, tiek savižudybei su pagalba, ir kas dar svarbiau – yra įsitikinę, kad tokia praktika neturi nieko bendro su medicinine praktika.

Šie tyrimai atskleidžia, kokia atspari yra medicina, kuri nuo Hipokrato laikų darbuojasi dėl paciento gėrio ir kuri yra geriau įsišaknijusi, nei norėtų tikėti triukšminga medikų mažuma.

Parengta pagal Zenit.org