Metų paradžia Vengrijoje prasidėjo masinėmis protesto akcijomis prieš naująją šalies konstituciją ir pusantrų metų šalį valdančios dešiniųjų vyriausybės politiką. Vengrai kaltina valdžią ne tik netesėjus rinkimų pažadų atgaivinti šalies ekonomiką bei ūkį, bet ir stipriai suvaržius demokratiją ir spaudos laisvę šalyje.

Nerimą keliančių ženklų netrūko

Zenekos nuotrauka

Nors gali pasirodyti keista, kad demokratiška šalimi laikytos Vengrijos politika staiga nukrypo nuo įprasto demokratinio kurso, tačiau, pasak europorlamentaro prof. Leonido Donskio, situacija nėra netikėta, o nerimą kėlusių ženklų būta jau anksčiau. Anot jo, Europos Parlamente (EP) jau senokai buvo jaučiama įtampa dėl politinės situacijos Vengrijoje: „Daugelį dalykų galima pajusti dirbant EP. Vengrija 2011 m. pirmąjį pusmetį pirmininkavo ES, ir jau tuo metu buvo jaučiama įtampa. Tie, kurių darbas susijęs su žmogaus teisių temomis ir klausimais, turėjo užtektinai informacijos, kad šalyje žmogus teisių padėtis negerėja. Žinojome, jog buvo priimta demokratijos požiūriu labai keistų įstatymų, kuriuose, pavyzdžiui, vengrų mažumos visoje Vidurio ar Rytų Europoje pradedamos traktuoti vos ne kaip sudėtinė ir integrali vengrų tautos dalis. Antras labai rimtas signalas buvo vadinamasis žiniasklaidos įstatymas, kuris iš tiesų yra skandalingas. Jis sukėlė nemažai įtampų EP.“

Tačiau viskas tapo dar aiškiau, o ir nuogastavimai galutinai pasitvirtino po Vengrijos premjero Viktoro Orbano kalbos, pasakytos per vizitą EP: „Jis buvo sutiktas labai nevienareikšmiškai, kai kurie frakcijų lyderiai su juo rimtai susikivirčijo. V. Orbanui buvo prikišta ne tik arogancija, bet ir kalbėjimas tokių dalykų, kurių niekaip negalima tikėtis iš demokratinės šalies premjero. Pavyzdžiui, jis kalbėjo apie tai, kad jei kas nors kritikuoja Vengrijos politiką, tai kartu yra ir įžeidimas visai vengrų tautai. Tokie pasisakymai sunkiai suvokiami. Juk visi žinome, kad demokratiniam pasaulyje visi gerbia vengrų tautą, bet jei kyla abejonių dėl to, ką daro šalies politinis elitas, tai tylima nebus, o kritika taikoma būtent politikams.“

„Kai  kurios naujosios konstitucijos nuostatos, priimti kontroversiški įstatymai ir aukščiausių šalies pareigūnų pasisakymai, deja, primena jau kažkur girdėtą melodiją, kuri visiškai netinka pliuralistinei ir demokratinei visuomenei“, – „Bernardinai.lt“ sakė L. Donskis.

Sutriko politinės konkurencijos mechanizmas

Po to, kai Vengrija atgavo nepriklausomybę ir tapo ES nare, nebuvo pagrindo abejoti šalies demokratiškumu ir institucijų veikla. Tačiau situacija šalyje pasikeitė po paskutinių parlamento rinkimų, absoliučia dauguma laimėjus dešiniajai partijai Fidesz, kuri tapo savotišku vienvaldžiu „politiniu buldozeriu“, nuosekliai mėginančiu užimti visas strategines valstybės gyvenimo pozicijas ir kontroliuoti šalies žiniasklaidą.

Pasa L. Donskio, tokia situacija apskritai tapo įmanoma dėl Vengrijos politinės sistemos ypatybių – partinė sistema šalyje itin poliarizuota, o jos pagrindu stipriai susikladžiusi ir visa visuomenė: „Situacija ten komplikuota todėl, kad, skirtingai nuo, pavyzdžiui, Lietuvos, kurioje yra daugiau politinių spalvų ir vidurio politinių jėgų, Vengrijoje vienu metu susiklosė dvipartinė padėtis. Viena partija – tai buvusi kompartija, dabartiniai socialistai, labai susikompromitavę paaiškėjus, jog buvo susiję su Rusijos verslo interesais ir neretai dezinformavo visuomenę. Kita partija – Fidesz, dešinieji, kurie įgavo pasitikėjimą žlungant socialistų populiarumui, ir savo prigimtimi yra tiesiog liberali politinė jėga, tačiau gavusi absoliutų piliečių pasitikėjimą dabar ji vis labiau panašėja į itin konservatyvius ir radikalėjančius dešiniuosius.“

Labai riboto politinio spektro sąlygomis Fidesz  nors ir demokratiškų rinkimų keliu, tačiau įgijo vienvaldės partijos statusą, dėl to sutriko ir visa šalies demokratinė sistema: „Demokratiniame pasaulyje dar niekas neišrado geresnio recepto, kuris jau seniai aiškus, – tam, kad politika neišsigimtų, turi būti opozicija, turi būti jėgos, kurios diskutuoja tarpusavyje, išsako priešingas nuomones, turi skirtingas vizijas ir programas, į vykstančias diskusijas įtraukia visuomenę. Vengrijos pavyzdys dar kartą įrodė, kokios kenksmingos šaliai gali būti nestabdomos politinės jėgos, iškylančios sutrikus politinei konkurencijai. Kai sutrinka šis mechanizmas, ir kaip buldozeris ima veikti tik viena politinė jėga, pradeda išsigimti net neblogai demokratiją išmananti valstybė“, - reziumavo europarlamentaras L.Donskis.

Ateities scenarijai sunkiai prognozuojami

Socialinės apklausos rodo, kad Fidesz populiarumas Vengrijoje dramatiškai smuko, žmonės stipriai nusivylė valdančiaisiais, tačiau, nepaisant to, politikams užteko laiko ne tik gerokai sugadinti savo reputaciją Vakarų partnerių akyse, bet ir sukelti įtampą ir taip stipriai poliarizuotoje visuomenėje.

EPA nuotrauka

L. Donskio teigimu, jei dabar vykstantys protestai ir demonstracijos peraugtų į rimtą nepasitenkinimą, situacija šalyje gali tapti labai sunkiai prognozuojama: „Žinant, kokia poliarizuota yra Vengrijos visuomenė, galima prognozuoti labai nemalonių dalykų. Tarkime, susidūrimus gatvėse tarp Fidesz lojalistų ir opozicionierių. Be to, nereikia pamiršti, kad Vengrijoje daug įtakingesni nei kitose panašaus likimo šalyse yra ultradešinieji – konkrečiai partija Jobbik, kuri taip pat gali suvaidinti savo vaidmenį ir pradėdama ginti dešiniuosius visiškai sukompromituoti šias šalies politines jėgas. Scenarijų gali būti įvairių, ir pasigirdusios kalbos apie tai, jei tokie dalykai tęsis, Vengrija gali būti pašalinta iš ES, toli gražu nereiškia, kad taip ir bus, bet duoda suprasti, jog kažkas šalyje tikrai yra negerai.“

Tačiau tiems, kurie Vengrijos politinės sistemos problemas mėgina pateikti kaip viso regiono ligos simptomus, profesoriaus teigimu, reikėtų nepersistengti: „Šiuo atveju kalbame apie konkrečias problemas, kurias savo veiksmais konkrečioje šalyje gali sukelti konkrečios politinės jėgos. Manyti, kad šiuo atveju visos Vidurio Europos šalys kažkuo nusidėjo, būtų tikrai nelogiška. Ir nors yra dalykų, kurie regiono valstybes daro  panašias, visuomenės vis dėlto yra skirtingos, o daugelyje šio regiono šalių kuo puikiausiai veikia abejonių nekelianti demokratinė politika. Tad nors į Vengrijos demokratijos problemas ir nederėtų žiūrėti pro pirštus, jų negalima automatiškai peradresuoti kitoms regiono šalims. Juo labiau nedera pamiršti, kad tokių problemų gali iškilti ir kartais iškyla ir Vakarų demokratijoms“, - reziumavo L.Donskis.

Kalbėjosi ir parengė Lina Valantiejūtė