Pamėnkalnio galerijoje sausio mėnesį eksponuojamą Bronės Neverdauskienės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės instaliaciją „Absoliuti lygybė“ pirmą kartą pamatys Lietuvos žiūrovai. Instaliacija, kurios autorės tyrinėja lygybės stereotipo galios lauką, 2011 metais buvo pristatyta 11-oje Lulėjos šiuolaikinio meno bienalėje, Švedijoje, ir 4-ojoje Maskvos šiuolaikinio meno bienalėje, Rusijoje. 

„Šiame darbe, interpretuodamos vaikiškus šliaužtinius, mes norime atskleisti stigmatizuotųjų padėtį visuomenėje. Ši juos tarsi įkalina vaikiškame amžiuje, tad stigmatizuotiesiems belieka tik paklusti ir vaidinti „vaiko tarp suaugusiųjų“ vaidmenį. Kūrinyje jungdamos seno žmogaus kūną ir vaikiško drabužio užuominą, atkreipiame dėmesį į tai, kad minėtas „įkalinimas“ sukelia saviidentiteto paieškos problemų, nes asmuo išmetamas už „normalaus“ pasaulio ribų. Kitaip tariant, mums „suteiktos“ etiketės-stigmos mus apipjausto ir palieka amorfiškus, tarsi vaikiškame šliaužtinyje „įkalintą“ tuštumą“, - sako autorės. Projektu teigiama, kad, nepaisant rasinių ar nacionalinių skirtumų, žmonės paženklinti likimo „etikete“ būti „teisingais“ žmonėmis, profesionalais karjeristais, namų šeimininkėmis ar nevykėliais...

Keistų, vaikiškus šliaužtinius primenančių objektų etiketėse įrašyta bekompromisė begalvio personažo lemtis: „Dorothy. 2,5 mėnesio. Namų šeimininkė“, „Cindy. 2,5 mėnesio. Nusikaltėlė, nuteista mirties bausme“. Pasak Laimos Kreivytės, „kiekvienas kūnas yra ne tik dabarties, bet ir ateities galimybių suma. Tačiau apie šių pažymėtų kūnų perspektyvas mes sprendžiame pagal paviršių ir visuomenės prilipdytas etiketes. Paviršutiniškiausi, bet geriausiai matomi kūno bruožai tampa nenuplaunama tapatybės tatuiruote. Mes negalime nusiplėšti šių kūno įrašų. „Absoliuti lygybė“ siūlo pripildyti tuščiavidurius kūnus savo ir kitų ­gyvenimo istorijomis“.

Projekto kuratorius: Ignas Kazakevičius

Projektą pristato: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras   

Parodos atidarymas įvyks sausio 6 dieną, 18 valandą.