Neseniai JAV pasirodžiusioje knygoje „The Better Angels of our Nature“ psichologas, Harvardo universiteto profesorius Stevenas Pinkeris, besidomintis smurto problematika, tikina, kad niekada anksčiau nebuvo taikesnio meto nei mūsiškis. Karas šiandien nenaudingas, mes linkę prekiauti, keliauti, dalintis informacija, o ne kariauti. Žurnalas „Intelligent Life“ ta proga pakalbino autorių apie naująją jo knygą, demokratiją, ideologiją ir genocido pavojų.

Paklaustas, kodėl nusprendė rašyti apie smurtą, Stevenas Pinkeris „Intelligent Life“ sakė, kad kaip ir ankstesnėse knygose – iš susidomėjimo žmogiškąja prigimtimi. Jis teigė norėjęs geriau ją paaiškinti. Mat susilaukė, jo nuomone, absurdiškų kaltinimų, esą kiekvienas prigimties egzistavimo pripažinimas nešąs fatališkumo žymę: „(...) Žmogaus prigimtis apima daugelį motyvų; mes turime motyvų, kurie lenkia mus smurto link ir turime tų, kurie nuo to smurto sulaiko.“

Lindsay France/Cornell University Photography

Ankstesniame interviu „Scientific American“ S. Pinkeris yra sakęs, jog vienas iš didžiausių klaidingų nūdienos įsitikinimų, tai manymas, jog mes gyvename smurto amžiuje. Statistika rodanti visai ką kita. Nepaisant didžiųjų XX amžiaus karų ir genocidų, santykinis smurto kiekis, žmonėms tampant vis empatiškesniems, nuo viduramžių nuolat mažėjo. Taip anksčiau įprasti kruvini reginiai miniai aistrinti, blogas elgesys su gyvūnais, žudymas vardan pramogos, daugelyje pasaulio šalių šiandien nėra norma.

Marksistinė ideologija, – tai prievarta, teigia S. Pinkeris. Taip, jo nuomone, yra dėl to, kad smurtas slypi pačiuose šios ideologijos pamatuose. Marksistai yra įsitikinę, jog vienintelis būdas pasiekti teisingumą – tai pagreitinti dialektinį procesą ir leisti darbininkų klasei susidoroti su buržuazija. Paklaustas, ar kapitalizmo vertybės prisidėjo prie smurto sumažėjimo, S. Pinkeris atsakė šmaikštaudamas: „Kad ir kaip smerktume naudos motyvą ar vartotojiškumą, geriau kai visi nori iPodų, o ne sukelti klasių revoliuciją.“

Pagrindine XX amžiaus smurto priežastimi S. Pinkeris laiko būtent ideologiją ir jai būdingą utopiškumą: „Kadangi utopijos niekada nepasiekia tobulumo ir pateisina bet kokį smurtą, kaina, kurią reikia už ją mokėti, viršija naudą. Utopijos taip pat linkusios demonizuoti tam tikrus žmones, kurie esantys kliūtis pasiekti utopiją, kad ir kas jie būtų: valdančios klasės, buržuazija, žydai ar bedieviai, ar eretikai.“ Pasak jo, genocidui kelias tampa atviras, kai kuri nors ideologija identifikuoja konkrečią žmonių grupę kaip atsakingą už visą pasaulyje esantį blogį.

Pasiteiravus, ką jis manąs apie demokratinę visuomenę, kurioje ir gimė šiandien įvairių visuomenės grupių taip plakamas vartotojiškumas, S. Pinkeris pateikė klasikiniu tapusį atsakymą. Taip turbūt atsakytų daugelis šiandienos politologų: „Demokratija yra netobulas, tačiau mažiausiai smurto reikalaujantis būdas, leidžiantis balansuoti tarp anarchijos smurto ir tironijos smurto.“ Jis taip pat sakė nemanąs, kad reikėtų dėl to triumfuoti, tačiau vis dėlto tai – „geriausias pasirinkimas, kurį mums iki šiol pavyko rasti“.

„Intelligent Life“ pasiteiravus, ar šiandienos žmonės turėtų jaudintis dėl to, kad tokio masto kaip XX amžiuje smurtas vėl imtų kelti savo galvą, S. Pinkeris atsakė teigiamai. Nebūtinai smurtas būsiąs tokio paties masto, tačiau tam tikri žmogaus prigimties bruožai niekur nedingo ir gali bet kada pasirodyti. Kokią jis pasiūlytų išeitį? „Mes turime stiprinti institucijas, kurios yra atsakingos prižiūrėti, kad to neįvyktų, tokias kaip žodžio laisvė, įstatymo valdžia ir žmogaus teisės.“

Parengta pagal „The Economist“ pasirodžiusį interviu su Stevenu Pinkeriu „The violent dangers of ideology“ ir „Scientific American“ išspausdintą pokalbį „History and the Decline of Human Violence.