2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

ES ragina imtis skubių veiksmų, kad būtų sumažintas jaunimo nedarbas

2012-01-05
Rubrikose: Politika » Socialinė politika  LUX/jauniems » Mes 
Darbo paieška

Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Siekdama sumažinti nekintantį 21 proc. jaunimo nedarbo lygį Komisija prašo valstybių narių, darbuotojų atstovų ir įmonių sutelkti visas jėgas ir imtis ryžtingų kovos su jaunimo nedarbu veiksmų.

2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos priimta nauja „Jaunimo galimybių iniciatyva“ valstybės narės raginamos drauge stengtis sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų, padėti jaunimui įgyti darbo rinkai reikalingų įgūdžių ir darbo patirties, rengti mokymus darbo vietose ir padėti jaunuoliams gauti pirmą gerą darbą. Komisija taip pat ragina valstybes nares geriau išnaudoti Europos socialinį fondą, kuriame liko 30 mlrd. eurų nepaskirstytų projektams lėšų. Be to, Komisija pasiūlė dalį konkrečių veiksmų finansuoti tiesiogiai iš ES fondų.

Už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Komisijos narys László Andoras pabrėžė, kad labai svarbu nedelsiant mažinti jaunimo nedarbo lygį: „Dabartinė jaunimo padėtis daugelyje ES šalių yra dramatiška. Jei nesiimsime ryžtingų ES ir valstybių narių masto veiksmų, šie jaunuoliai gali tapti prarastąja karta, o tai turės sunkių ekonominių ir socialinių padarinių.“ Komisijos narys akcentavo šios problemos poveikį visuomenei – apskaičiuota, kad dėl dabartinio jaunimo nedarbo lygio kiekvieną savaitę prarandama maždaug 2 mlrd. eurų, t. y. šiek tiek daugiau nei 1 proc. 27 ES valstybių narių BVP: „Tokia tendencija negali tęstis, turime suteikti jaunimui vilties. Jis – mūsų ateitis.“

Komisija taip pat skirs lėšų techninei pagalbai teikti – taip valstybės narės galės geriau panaudoti ES finansavimą, visų pirma Europos socialinio fondo (ESF), kuriame yra likę projektams dar nepaskirstytų 30 mlrd. eurų, lėšas.

Šiuo metu ES yra 5 mln. bedarbių jaunuolių ir 7,5 mln. 15–24 m. jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi. Tai ne tik žemos kvalifikacijos mokyklos nebaigę jaunuoliai – su šia problema susiduria vis daugiau universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriems nepavyksta rasti pirmo darbo.

Komisija nori sutelkti visus susijusius veikėjus ir turimas ES lėšas, kad būtų imtasi skubių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas sklandesnis perėjimas nuo mokslo prie darbo ir jauniems bedarbiams Europoje būtų sudarytos palankesnes sąlygos patekti į darbo rinką. Taip siekiama padėti jaunuoliams, kurie nei mokosi nei dirba, gauti darbą arba grįžti tęsti mokslų, taip pat padėti aukštąjį išsilavinimą turinčiam jaunimui rasti pirmą darbą.

Komisija ryžtingai rems valstybių narių pastangas – ji rengs politikos gaires ir teiks konkrečią paramą. Pagal strategiją „Europa 2020“ valstybės narės turėtų jaunimo užimtumo skatinimo iniciatyvas įtraukti į savo 2012 m. nacionalines reformų programas; jaunimo politikos kryptys ir priemonės bus nuosekliai išdėstytos 2012 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų projekte. Komisija toliau vertins ir nagrinės valstybių narių nustatytas priemones jaunimo nedarbui mažinti ir 2012 m. balandžio mėn. neoficialiame Tarybos (užimtumo ir socialinių reikalų ministrų) posėdyje pateiks jų vertinimo ataskaitą.

Daugiau informacijos galite rasti Europos Komisijos puslapio apačioje.

Europos Komisijos informacija

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Obama Nato viršūnių susitikime Čikagoje

Per šį viršūnių susitikimą ore tvyrojo svarbus klausimas: kaip 28 nares turinti Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, iš pradžių sukurta dėl Šaltojo karo, prisitaikys prie pasaulio po 2014-ųjų?

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.