2014 m. liepos 29 d., antradienis

Flavia Marcacci. Paskui kokią žvaigždę sekė Trys karaliai?

2014-01-04
Rubrikose: Religija » Komentarai ir pokalbiai  LUX/jauniems » Tikiu  Religija » Šv. Kalėdos 2013 
 Žvaigždėtas dangus virš Owachomo tilto

Ar tiesa, kad Jėzaus gimimas sutapo su žvaigždės-kometos pasirodymu? O gal tai buvo spindinčių dangaus kūnų susitikimas? Kiti kalba apie įspūdingo ryškumo žvaigždę.

Ar tiesa, kad Trys karaliai, dar vadinami Išminčiais, ėjo paskui žvaigždę, norėdami rasti, kur gimė Jėzus? Ką apie tai liudija istoriniai šaltiniai? O astronominiai? Kas įkvėpė dailininką Giotto nutapyti kometą?

Šie ir panašūs klausimai kyla siekiant įsitikinti tikrumu astronominio reiškinio, siejamo su Kūdikio, kuris laikomas Dievo sūnumi ir kuris davė pradžią krikščionybei, gimimu. Tarptautinės žinių agentūros ZENIT bendradarbis Antonio Gaspari  apie tai kalbasi su profesore Flavija Marcacci, popiežiškojo Laterano universiteto Mokslo istorijos docente.

Jokūbo protoevangelija ir Origenas kalba apie žvaigždę-kometą ar kažką panašaus. Kartais užsimenama apie Halio kometą, kuri buvo matoma 12 metais prieš Kristų, nors dauguma istorikų Jėzaus gimimą datuoja tarp 7 ir 4 metų pr.K. Kokia Jūsų nuomonė?

Jokūbo protoevangelija 21 skyriuje kalba apie „žvaigždę“, kuri nuvedė Išminčius iki grotos, kurioje glaudėsi Šventoji Šeima. Skirtingai nei Evangelija pagal Matą (2 skyrius), kuri vienintelė užsimena apie žvaigždę, protoevangelija prideda vieną detalę: tai buvo „didžiulė žvaigždė“, tokia ryški, kad jos šviesa užgožė visas kitas žvaigždes danguje.

Kitos evangelijos nemini nei dangaus šviesulio, nei jokių Išminčių. Vietoj to Evangelija pagal Luką kalba apie angelą, savo šviesa nustebinusį piemenis (2, 9), ir apie spindinčią dangaus kareiviją, kuri šlovino Dievą (2, 13–14).
Šviesa paprastai turi labai svarbią simbolinę reikšmę – užtenka prisiminti Evangelijos pagal Joną prologą. Galėtume iškart pasakyti, kad Išminčius vedusi žvaigždė, be abejonės, turi simbolinę prasmę. Beje, judaizme ji buvo laikoma mesijiniu simboliu: tokią interpretaciją šiuo metu palaiko dauguma egzegetų.
Origenas Evangelijos pagal Matą ištraukos egzegezei buvo svarbus: iki jo žvaigždės buvo laikomos kuo tikriausiomis personifikacijomis dėl motyvų, kuriuos galėtume pavadinti kultūriniais.

Senųjų laikų fizikai, gamtos filosofai manė, kad danguje, aukštesnėse jo sferose, gyvena protingos ir organizuotos būtybės. Toks požiūris rėmėsi įpročiais ir požiūriu, kuriuos supaprastindami galėtume pavadinti pitagoriškai-platoniškos kilmės.

Aristotelis taip pat nelieka nepaliestas tokios dalykų sampratos, tačiau pasikartojantį identišką dangaus kūnų judėjimą priskyrė ne suasmenintam protui, bet nuasmenintai Pirmajai priežasčiai (garsusis Nejudantis Judijintojas).
Senovėje buvo paplitusi dar viena minties srovė – pati tikriausia astrolatrija (žvaigždžių kultas).

Artimųjų Rytų išmintis tiesiogiai siejo „Dievo“ idėją su žvaigždės vaizdiniu. Štai kodėl, pavyzdžiui, graikai subrandino idėją susieti planetų ir dievų vardus. Žinoma, šis ryšys plėtojosi istoriškai artikuliuotai, tad dievų ir dangaus kūnų sutapatinimas jokiu būdu neįvyko staiga.

Kita vertus, romėnai, ir toliau naudojosi tuo atitikimu, kaip liudija raštai tokių autorių kaip Makrobijus (V amžius). Galėtume tęsti, cituodami gnostikų raštiją, kurioje taip pat aptinkamas tam tikros rūšies sudievintas geocentrizmas. Tokiame įdomiame ir įvairialypiame kontekste atrodo, kad Origenas (185–254) apie dangišką įvykį Betliejuje užsimena kaip apie visiškai natūralų, įprastą faktą.

1977 metais grupė britų mokslininkų (Clarkas, Parkinsonas ir  Stephensonas) nustatė, kad kinų astronominiuose žemėlapiuose užfiksuotas faktas, jog 5 m. pr. Kr. kovo mėnesį pasirodė spindintis objektas, tikriausiai nova (itin ryški naujai atsiradusi žvaigždė – red.past.), kuri buvo regima maždaug 70 dienų tarp Erelio ir Ožiaragio žvaigždynų. Ar tai įmanoma?

Tai tikrai ne Halio kometa, kurios pasirodymus tiksliai išvardijo astronomas Paolo Maffei šiam klausimui skirtoje knygoje (La cometa di Halley dal passato al presente, Milano 1987). Šios kometos pasirodymas arčiausiai Kristaus gimimo datos turėjo įvykti 12 m. pr. Kr. Nors atsižvelgtume į paklaidą, kurią reikia įvesti datuojant Kristaus gimimą, kurį Dionizas Mažasis klaidingai pavėlino 5–7 metais, vis tiek išlieka per didelis laiko tarpas.

Iš tiesų Halio kometa yra ta, kurią pavaizdavo dailininkas Giotto, Skrovenjų koplyčioje (Cappella degli Scrovegni) vaizduodamas Išminčių pagarbinimą: jis stebėjo kometos pasirodymą 1301 metais, anot R.J.M. Olsono tyrimų. Regėtas vaizdas taip paveikė dailininką, kad jis norėjo pavaizduoti jį savo tapybos cikle. Nuo to meto kometa tapo pačiu tikriausiu Kalėdų simboliu, išties puikiai tam tinkančiu – juk kometa yra judantis objektas, tad kolektyvinėje vaizduotėje geba Trims karaliams „užbėgti už akių“.

J. Kepleris ir kiti teigia, kad 7 m. pr. Kr. įvyko trigubas Jupiterio ir Saturno susijungimas Žuvų žvaigždyne. Kaldėjų astronomai buvo tai numatę jau prieš metus – išties lentelė, kurioje nuspėjamas būsimasis reiškinys, datuojama 8 amžiumi pr.Kr. ir rasta bent keturiose skirtingose vietose. Kaip vertinate šį faktą?

Kinų astronominės lentelės – labai išsamios ir gausios – gali pateikti daug duomenų. Norint suprasti šių stebėjimų svarbą, užtenka turėti omenyje labai paprastą faktą: Europoje per 2000 metų buvo įvykdyta vienintelė kalendoriaus reforma (Grigaliaus – 1582 m.), Kinijoje jų buvo apie penkiasdešimt. Čia ne vieta gilintis į tokio didelio susidomėjimo kalendoriumi motyvus. Užteks paminėti, koks svarbus yra dangaus kūnų stebėjimas (plačiąja prasme, turint omenyje visus reiškinius, vykstančius danguje) administruojant valstybę.

Susidomėjimas šia astronomija turėjo būti nemenkas, jeigu jau XVII amžiaus pradžioje jėzuitas P. Schreckas, Galilejaus mokinys, kreipėsi į mokytoją ir į J. Keplerį, kad šie padėtų jam reformuoti kinų kalendorių. Išties kinų dangaus organizavimas rėmėsi kita astrologine samprata ir neturėjo rimtų teorinių pagrindų. Jėzuitai, turėję rimtą astronomijos teoriją, nors ir pasidalinusią tarp Koperniko ir Ptolomėjaus, kalendoriaus reformai pelnė didesnį imperatoriaus palankumą nei arabų ar kinų astronomai. Jie daug tiksliau nei kiti numatė dalinį saulės užtemimą 1629 m. birželio 21 d. (Maffei, cit., pag. 105).

Giotto di Bondone. „Išminčių pagarbinimas“. (Paduja, Scrovegni koplyčia, 14 a. pr.)

Aštuntajame dešimtmetyje įsižiebė debatai apie kinų lentelių turinį: ypač aštriai problemą kėlė britų tyrinėtojai – Clarkas, Parkinsonas ir Stephensonas – atskleisdami, kad kinų astronominiai kalendoriai buvo užfiksavę 5 m. pr. Kr. kovo mėnesį pasirodžiusį spindintį dangaus kūną, tikriausiai novą, kuri buvo matoma apie 70 dienų tarp Erelio ir Ožiaragio žvaigždynų.

Tais pačiais metais Hughes išleido veikalą, nagrinėjantį „Betliejaus žvaigždės“ klausimą (The Star of Bethlem Mistery, London 1979). Pasirodė daugiau mokslinių straipsnių, buvo formuluojamos įvairios hipotezės, kurių ir mūsų dienomis yra daugybė: ar Betliejaus žvaigždė buvo objektas (kometa, nova, supernova) ar fenomenas (planetų susijungimas, astrologinė konfigūracija, heliakinė teka, reiškiniai, susiję su lygiadieniu).

Iki mūsų dienų bibliografija šia tema nuolat auga ir plečiasi, įtraukdama svarbius mokslininkus. Neslūgstantis susidomėjimas šiuo klausimu turi labai žymų precedentą, siekiantį XVII amžių, kai Kepleris apskaičiavo, jog 7 m. pr. Kr. trigubas Jupiterio ir Saturno susijungimas įvyko Žuvų žvaigždyne (žuvies simbolis taip pat nestokoja savitų reikšmių), primindamas Kaldėjų astronomų spėjimus.

Žodžiu, visai tikėtina, kad Jėzaus gimimo proga pasireiškė ypatingas astronominis reiškinys?

Reikia turėti omenyje, kad, kalbant apie istoriją, mokslas, be abejonės, gali suteikti reikšmingos pagalbos, tačiau jokiu būdu neturėtų tapti įrodymu siaurąja šio žodžio prasme. Panašiai kaip žymiuoju Talio užtemimo atveju: negalime tikėtis tiksliai nustatyti šio Mileto filosofo gyvenimo įvykių, remdamiesi užtemimo data, nes kiltų nemalonių netikslumų pavojus.

Analogiškai negalime laikyti datos – nors ir nustatytos labai patikimais moksliniais metodais – trūkstamų dokumentų pakaitalu. Nei naudoti mokslinius duomenis, siekiant bet kokio suderinamumo egzegezėje, tai yra aiškinant Šv. Raštą.

Trumpai tariant, kol kas negalime daryti jokių galutinių išvadų ir reikalingas atsargumas: lieka galioti simbolinė žvaigždės reikšmė, kuri jau išsako viską, ko reikia Evangelijos pagal Matą kontekste. Nepaisant to, neatmetama mintis, kad ateityje turėsime tikslesnių nuorodų: svarbu, kad tyrinėjimai, susiję su „Betliejaus žvaigžde“ nenutrūktų. O tyrinėjimai išties tęsiasi, atsiranda alternatyvių balsų.

Viena tikra – mokslinis dangaus kūnų supratimas, ir tų, kurie buvo stebimi Jėzaus laikais, tik dar labiau sustiprina mus supančios kūrinijos begalinio grožio patyrimą. Mus, kaip tuos Išminčius, vis dar žavi dangus, o pakelti žvilgsnį aukštyn, be jokių metaforų, yra giliausiai kiekvienoje širdyje ir kiekviename prote glūdintis instinktas.

Pagal Zenit.org parengė Saulena Žiugždaitė

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

vinija 2014-01-05 18:30

labai patiko...ačiū

zz 2012-01-05 16:09

Idomu, dekui

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (2)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Pranciškonai Jeruzalėje

Krikščionių bendruomenės nėra izoliuotos – esame konteksto dalis. Tad net jei mūsų čionykštės misijos turinys išlieka tas pats – šventosios vietos bei krikščionių bendruomenės – būdai, kaip ją įgyvendiname, keičiasi priklausomai nuo galvosenos ir laiko tarpsnių

tėvystė

Kodėl Biblija, aiškindama žmogaus santykį su Dievu, pasirenka tą modelį – Tėvo ir vaikų? Tai juk ne epizodiškas priminimas, o svarbi Evangelijos tema. Evangelijos prasmė – meilė – perteikiama kaip Tėvo meilė. 

Kun. Ričardas Doveika

Nuoširdžiai patariu, kad, turėdami klausimų ar neaiškumų, nesivadovaukite principu „girdėjau ir sakė, jog neįmanoma“, o ateikite pas savo parapijos kunigą ir gausite visą reikalingą informaciją bei pagalbą.

Caritas, benamiai gyvoji biblioteka „Benamystė iš arti“.

Mano vardas Solveiga. Man 30 metų. Mamai, kai ji mirė, buvo vos 23-eji, o man 2 metukai. Savo mamos neprisimenu. Brolis ir sesuo pasakojo, kad ji buvusi labai gera, bet gėrė. Kai laukėsi manęs, dažnai išgerdavo. 

Dr hab. Piotr kieniewicz MIC

NaProTechnologija (arba Natūrali prokreacinė technologija) yra paprasčiausiai gera ginekologija. Ji prasideda nuo geros diagnozės, o paskui vyksta sunkus darbas, siekiant pašalinti pačią nevaisingumo priežastį.