2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Irano dūmų uždanga

2012-01-05
Rubrikose: Politika » Komentarai ir pokalbiai  Politika » Užsienio naujienos 
Iranas. Iliustracija - maps.nationmaster.com

Golfo įlankoje karšta visus metus, bet pastarosiomis dienomis oras ten ypač įkaitęs. Tiesa, šios karščio bangos kaltininkė – ne dykumų saulė, – orą bei emocijas kaitina Irano ir JAV santykiai. Iranas prieš kelias dienas paskelbė, kad vykdo ir, regis, sėkmingai įvykdė vidutinio nuotolio raketų bandymus stategiškai svarbiame Ormūzo sąsiauryje.

Šie bandymai nebūtų sukėlę tokio pykčio ir karščio bangos, jei Iranas nebūtų pareiškęs, kad JAV lėktuvnešiai geriau sąsiauryje nesirodytų, kitaip esą gali nutikti visko. JAV į šį pareiškimą reagavo audringai, paskelbusi, jog tokie Irano pasisakymai tik rodo, kad šalis yra silpna.

Karine jėga Iranas su JAV, žinoma, negali lygintis, bet retsykiais įkąsti galingiausiai pasaulio valstybei nevengia. Tiesa, šie kariniai bandymai ir nedviprasmiškas JAV erzinimas, manoma, yra Irano atsakas į naujas JAV paskelbtas sankcijas.

Naujos sankcijos liečia JAV finansines institucijas ir bankus, kuriems draudžiama bendradarbiauti su kompanijomis, turinčiomis verslo ir piniginių ryšių su Iranu bei centriniu šios valstybės banku. Daugelis kompanijų, ypač tų, kurios prekiavo Irano nafta, dabar turi gerai apsvarstyti, ar verta ir toliau verslauti su iraniečiais, nes nebūti „įleistam“ į JAV rinką ir negalėti vykdyti jokių finansinių operacijų vienoje iš didžiausių pasaulio ekonomikų – nemenka bausmė.

Kalbama, kad JAV pavyzdžiu netrukus paseks ir Europos Sąjunga, kurios užsienio reikalų ministrai susirinkę šio mėnesio pabaigoje turėtų priimti Irano nedžiuginantį sprendimą. Jei kalbos pasitvirtins, Iranas bus dar labiau izoliuotas nei yra dabar, o finansinė šalies padėtis pablogės.

Išgirdus naujienas apie naujas sankcijas, Irano valiutos kursas palyginti su JAV doleriu smarkiai smuko, o Teherano pinigų keitėjai jau kelias dienas nebeparduoda dolerių tikėdamiesi, kad jo vertė dar labiau kils, ir jie galės užsidirbti kalnus pinigų vėliau. Būtent šios nesmagios žinios, manoma, privertė Iraną imti bandyti raketas, taip tarsi norint parodyti pasauliui, o pirmiausia – JAV ir Izraeliui, kad su jais reikia skaitytis.

Bandant raketas Ormūzo sąsiauryje buvo paliesta dar viena jautri visam pasauliui tema – ekonomika. Per šį sąsiaurį transportuojama 15 procentų visos pasaulio naftos, todėl konfliktas sąsiauryje arba visiška jo blokada skaudžiai atsilieptų tiek JAV, tiek Europos ekonomikoms, kurios, bauginamos antrosios krizės bangos, sunkiai stojasi ant kojų.

Visi šie nesutarimai ir apsižodžiavimai tėra dūmų uždanga, po kuria slepiasi tikroji nesutarimų priežastis – Irano branduolinė programa. Manoma, kad Iranas ir toliau mėgina pasigaminti branduolinių bombų, o ši mintis labai nepatinka netoliese esančiam Izraeliui ir jos sąjungininkei JAV. Tiesa, kalbama, kad Irano branduolinės ambicijos yra daugiau teorija nei praktika, nes šalies atomininkams niekaip nepavyksta pagaminti tiek centrifugų, kiek išties reikia norint pradėti gaminti branduolinius ginklus.

Kartais atrodo, kad Irano branduolinė galia yra daugiau gynybinis mitas nei realybė, bet mojuodami šiuo mitu tarsi vėzdu iraniečiai jau nebeturi draugų ir yra izoliuoti.

Branduolinio ginklo šešėlis labiausiai jaudina Izraelį, kuris, pasak politikos analitikų, turi tik du kelius: gyventi su tikra ar tariama branduoline grėsme savo pašonėje, kaip darė iki šiol, arba veltis į dar vieną karinį konfliktą, kurio pabaigą sunku būtų net prognozuoti.

Kol kas svarbu žinoti tik tai, kad status quo regione nesikeičia – viskas yra stabilu ir kartu laikina. Bet laikinumas tarptautiniuose santykiuose dažnai reiškia pastovumą.

Pagal BBC, Foreign Policy ir Al Jazeera informaciją parengė Jūratė Važgauskaitė

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (3)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Obama Nato viršūnių susitikime Čikagoje

Per šį viršūnių susitikimą ore tvyrojo svarbus klausimas: kaip 28 nares turinti Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, iš pradžių sukurta dėl Šaltojo karo, prisitaikys prie pasaulio po 2014-ųjų?

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.