Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Biržų pilies kultūrinio rezervato teritorijoje esančią žemę, išaiškino, kad kiekviena valstybės institucija jai pavestoje srityje privalo ginti viešąjį interesą, net jei ši teisė taip pat priskirta prokurorams. 

Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija pabrėžė, kad Kultūros paveldo departamentas, pateikęs ieškinį dėl galimai neteisėtų sprendimų, atkuriant nuosavybės teises, įgyvendina viešąjį interesą valstybės jam pavestoje srityje, pranešė LAT atstovė spaudai.

Pasak LAT, minėtas departamentas kaip valstybės institucija "privalo savarankiškai ir iniciatyviai veikti pagal jam priskirtas veiklos sritis ir veiklos rūšis, todėl prireikus privalo atstovauti ar ginti viešąjį interesą, reikšti ieškinius, pareiškimus, skundus teisme ir kitaip atstovauti valstybės interesams dėl jam pavestos veiklos srities".

Anot teismo, teisiškai nėra pagrįsta teigti, kad Kultūros paveldo departamentas neturi teisės ginti viešojo intereso.

"Ta aplinkybė, kad viešojo intereso toje pačioje srityje gynimas pagal įstatymus gali būti priskirtas ir kitoms valstybės institucijoms, nesusiaurina konkrečios valstybės institucijos teisių ir neriboja jo specialiojo teisnumo", - konstatavo teismas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, kai ieškinį pareiškia valstybės institucija pagal jai suteiktus įgalinimus jai priskirtoje veiklos srityje, ji įgyvendina, atstovauja ir gina viešąjį interesą nepriklausomai nuo to ar ieškinyje tai nurodyta.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

LAT nagrinėjo aštuonių asmenų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos praėjusių metų gegužės 25 dienos nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje.

Šioje byloje ieškovas - Kultūros paveldo departamentas - pateikė ieškinį aštuoniems atsakovams, Nacionalinei žemės tarnybai, Biržų rajono savivaldybei, L.B. dėl sprendimų, įsakymų, potvarkių, sandorių pripažinimo niekiniais ir niekinių sandorių padarinių taikymo.

Tretieji asmenys šioje byloje - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, notarė N.K. ir Registrų centro Panevėžio filialas.

Byloje Kultūros paveldos departamentas ginčija, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese priimtų nuosavybės teises atkuriančių institucijų sprendimų, taip pat valstybinės žemės namų valdoje pirkimo (privatizavimo) pagrindais galėjo pereiti privačion nuosavybėn prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių esanti žemė, kuri yra regioninių parkų teritorijoje bei miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą).

Departamentas nurodė, kad atsakovams priklausantys žemės sklypai patenka į Biržų pilies kultūrinį rezervatą.

Vyriausybės 1992 metų balandžio 7 dienos nutarimu patvirtintas Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybos - istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, į kurį įrašyta Biržų pilis ir nustatytas Biržų pilies paminklo teritorijos plotas - 12,4 hektaro.

Paveldosaugininkai teigia, kad valstybės institucijų, savivaldybių aktai, kurie galėjo turėti įtakos nekilnojamųjų vertybių ir jų teritorijų saugojimui, taip pat teritorinio planavimo dokumentai turėjo būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu - šiuo atveju tokio reikalavimo nesilaikyta.

Atsakovai atsikerta, kad vien ta aplinkybė, jog administraciniai aktai ir sandoriai nesuderinti su Kultūros paveldo departamentu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti juos negaliojančiais.

Be to, bylos įrodymais apskritai nenustatyta, ar visa ginčo žemė (jos dalis) pateko į neprivatizuotiną ir valstybės išperkamą regioninio parko rezervato teritoriją.

LAT panaikino Biržų rajono apylinkės teismo 2011 metų vasario 7 dienos sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo tų pačių metų gegužės 25 dienos nutartį bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.