2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Vasario 16-osios šventei – filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ peržiūros

2012-01-05
Rubrikose: Kultūra » Kinas ir fotografija  LUX/jauniems » Neformatas  Atmintis » Informacija 
"Kaip mes žaidėme revoliuciją"

Režisierės Giedrės Žickytės sukurta istorija apie grupę „Antis“, Sąjūdžio gimimą, garsiuosius Roko maršus ir lietuvių tautos kovą už savo šalies nepriklausomybę sėkmingai debiutavo 2011 metų Europos šalių kino forume „Scanorama“. Paskatinti puikių žiūrovų ir kritikų atsiliepimų, nuo vasario 16 d. filmo autoriai savo kūrinį pristatys visai Lietuvai. „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ bus rodomas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir kituos šalies miestuose.

Pasak filmo režisierės G. Žickytės, sumanymas rodyti filmą nuo vasario 16 d. buvo savaime suprantamas. „Galbūt tematiškai šis filmas labiau tiktų Kovo 11-osios šventei, tačiau idėjine prasme ir Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją minime tą patį – mūsų tautos siekį iškovoti savo nepriklausomybę, todėl džiugu, kad filmas bus rodomas tarp šių dviejų datų,“- teigė režisierė.

Filme „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ vaizduojami 1984-1991 m. įvykiai. Tai Lietuvos, žlungančios sovietų sąjungos, tuometinio Vakarų pasaulio istorija. Roko maršai, Baltijos kelias, 1991 m. sausio 13-oji – šie įvykiai sukrėtė ir pakeitė ne tik mūsų mažą šalį. Jie nuaidėjo per visą pasaulį ir susilaukė milžiniško atgarsio. Žiūrint filmą po kūną bėgioja šiurpuliukai, daugelis jo kadrų jaudina iki ašarų ar priverčia nuoširdžiai pasijuokti. Juk pasakojant apie „Antį“ ir A. Kaušpėdą kandžios ironijos neišvengsi.

„Manome, filmas pasirodo tinkamu laiku – dabar, kuomet mūsų tautai kaip niekada reikia moralinės atspirties, įkvėpimo šaltinio, kuomet reikia priminti, kad visuomet sunkumų akivaizdoje buvome tvirti ir susitelkę, o mūsų kūrybingumas padėdavo įveikti, rodos, neįveikiamus dalykus,“ – sakė filmo autoriai.

Anot jų, išleisdami filmą į kino ekranus Lietuvai ypatingai svarbią dieną, jie tuo pačiu nori priminti, kad Vasario 16-oji – tai šventė, kurią reikia pasitikti su šypsena veide ir daina lūpose. „Kviečiame visus Lietuvos žmones šią dieną paminėti ir kino teatre, žiūrint patriotine dvasia alsuojantį filmą,“- sako autoriai. Jie žada, kad filmo premjeros neapsiribos vien peržiūromis kino teatruose, o bus nuspalvintos ir netikėtais muzikiniais akcentais. Juk muzika filme „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ reiškia labai daug.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Aidas Marčėnas „Ištrupėjusios rdvės“

„Ištrupėjusios erdvės“ – tai poeto Aido Marčėno „devynių gyvenimų eilės“, arba dvyliktasis eilėraščių rinkinys. Naujuose eilėraščiuose skleidžiasi kasdien patiriami išgyvenimai, dabartinio pasaulio ir žmogaus būsenos, aktualūs apmąstymai.