Mk 1, 7–11 „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“
Jis skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia“.
Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas jį pakrikštijo Jordane. Vos tik išbridęs iš vandens, Jėzus pamatė prasiveriant dangų ir Dvasią, tarsi balandį, nusileidžiančią ant jo. Ir iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“.
Kiti skaitiniai: 1 Jn 5, 5–13; Ps 148
Evangelijos skaitinį komentuoja s. Renata Vanagaitė SSC
Šiandien mūsų laukia pasimatymas su Jonu Krikštytoju. Rodos, pasibaigus Adventui, jau su juo atsisveikinta iki birželio, iki Joninių. O štai jis ir vėl prieš mūsų akis su tuo pačiu savo nuplyšusiu per pečius kailiu. Įdubusiais nuo griežto pasninko veidais. Šįkart jis praneš Jordano pakrantėse lūkuriuojančiam izraelitų būreliui ir mums, jog „po manęs ateina galingesnis už mane”.
Pasakys ir lengviau atsidus. Nes dykumoje nuvargusi ir užsilaukusi jo širdis nujaus Jordano pakrantės link artėjantį Tą, kurs yra jo gyvenimo prasmė. Galingesnį, kuris sutvėrė visatą, atomus, įsuko evoliuciją, leido žmonijos istorijai vystytis sava linkme. Galingesnį, kurs uždegė Mozės krūmą. Perskyrė jūros vandenis. Tą patį, kuris padarys aibes stebuklų per trejus savo viešojo gyvenimo metus. Tą patį, kuris nuolat kutens ir mūsų širdis, neleisdamas gyventi bet kaip.
Tą patį, kuris ir mano gyvenime turės tapti pirmesnis už mane. Nes „Jam skirta augti, o man mažėti“. Tai jau išpildė gyvenimai tų, kurie pasidavė Evangelijos „kvailystei“. Kurie tapo nuoroda į Amžinąjį. Mylintįjį. Gailestingąjį. Gyvenimo, praleisto su Juo skonį bus pažinę tūkstančiai katakombininkų ir visų laikų krikščionių, kurie neišsigando persekiojimų, patyčių ir trėmimų. Kaip ir mūsų laikų kunigas Kavaliauskas, rizikavęs gyvybe už pasipriešinimą, - sukilimą Norilske. Bei daugelis kitų. Tad nemaža turim drąsaus Evangelijos įvykdymo iliustracijų.
„Po manęs ateina galingesnis už mane“, - šie Jono Krikštytojo žodžiai galbūt bus tartum šansas visiems, kurie trokštame stebuklų. Maldų išklausymo. Tačiau ar tik tai yra Dievo darbas? Ar nereikėtų mums grįžti prie kitų Jėzaus žodžių: „O kuo jūs mane laikote?“ Nes dažnai iš Dievo reikalaujam, kad tenkintų mūsų įgeidžius ir jei taip neįvyksta, tai kosminį Dievą mes nustumiam nuo Jo sosto, Jis nebėra nei mūsų Alfa, nei Omega.
Dažnai negavę, ko norėję, nueinam savais keliais... O jei ir gauname, ko norime, tai nueiname kaip tie devyni pagydyti raupsuotieji - nenusilenkę. Taigi kokie esam, ko laukiam iš Galingesniojo? Atsistokime trumpam Jo kosminio šventumo galybės akivaizdoj ir nutilę pažvelkim į save: kas esam, kokie esam. Ir šitam savojo menkumo suvokime gims amžinojo pasitikėjimo Galingesniuoju santykis.
„Mažoji studija“, archyvas
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
mardefui.Gerbiamasis-o kas is tiesu irode(mokslas kuris nepasiremia ekperimentu -yra tik hipoteze)evoliucijos nebuvo?.Dar netaip seniai evoliucija dauguma tikejo,o stai neseniai jau pareiksta ,kad nera tos teorijos.Pvz:dar netaip seniai skaiciau aoie kavos zala,dabar skaitau apie jos nauda,tas pats liecia apie raudona vyna,galeciau vardinti ir vardinti....
Ši citata: „įsuko evoliuciją“ privertė mane prisiregistruoti. Prašau neįsižeisti, jei tonas atrodys grubus. Pasiskaitykit http://lt.wikipedia.org/wiki/Evoliucija. Ta reikšmė, kurią turi šis žodis, turiu minty evangelijos komentaro kontekstą, yra nepriimtinas be jokių išlygų. Mano nuomone evoliucijos nebuvo, niekas dar neįrodė ir neįrodys. Aš manau, kad gerbiamosios s. Renatos Vanagaitės vaizdinys yra nevykęs.
Įtikėję, Viešpaties valia mes galime atgimti iš Šv Dvasios. Ir galime turėti išganymo dovaną. Žemiškai turėdami labai sunkų gyvenimą galime apsčiai jo turėti.
"...kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos.."
Kaip manot, ar mes irgi prasidėjome iš Dvasios? Ne Šventosiosios, tiesiog iš Dvasios?
,Brangieji broliai ir seserys, - sakė popiežius baigdamas pirmosios metų bendrosios audiencijos katechezę, - Kalėdos tai Kūdikio, Dievo, tampančio nuolankiu ir silpnu žmogumi kontempliavimas, tačiau kartu ir to Kūdikio, kuris yra Viešpats Kristus, priėmimas. Mes turime gyventi jo gyvenimą; jo jausmai, mintys ir darbai turi tapti mūsų jausmais, mintimis ir darbais. Švęsti Kalėdas – reiškia skelbti to Gimimo atneštą naujumą, šviesą ir džiaugsmą; kitiems žmonėms nešti tą džiaugsmą ir Dievo šviesą.'
Tik Jį tikrai priėmus, mes galime gyventi Jo gyvenimą; kad Jo jausmai, mintys ir darbai taptų mūsų jausmais, mintimis ir darbais. Jam Šventasis Tėvas buvo Jo Tėvas, o ne Petras. Tikrai taip buvo ir Yra. Todėl Jis galėjo apie save pasakyti: Aš Esu. Jeigu ir mes taip su Tėvu susivienysime - ir mes būsime. Tai galime padaryti tik KLAUSYDAMI mylimojo Sūnaus, kuriuo Tėvas gėrisi. Įsiklausydami.
Šiandien dar labai reikėtų visiems perskaityti pirmąjį dienos skaitinį:)
Broliai kapucinai
hiperbole, prašau rašyti lietuviškai, nes sunku suprasti ką rašai. Aš kažkada taip pat galvojau, jog evoliucija buvo. Užteko pasigilinti į biologiją ląstelės lygmenyje. Abejonių man nekilo, evoliucija - mitas. Mokslininkai iš tiesų negali nieko įrodyti. Ekperimentuodami jie konstatuoja faktą, jog yra taip. Praėjus kiek laiko, kiti mokslininkai teigia jog yra kitaip. Tai net nemanau apie tai diskutuoti, tuo labiau, kad tu pabaigei savo žinutę „galeciau vardinti ir vardinti....“. Kas manu manymu lygu „galeciau trolinti ir trolinti....“.