Pirmą kartą rumunų kalba per Vatikano radiją skambėjo 1947 m. kovo mėnesį. Tai buvo į rumunų kalbą išverstas popiežiaus Pijaus XII kreipimasis į pokario metais Paryžiuje vykusią Taikos konferenciją. Tekstą į rumunų kalbą išvertė tuometinis Romoje veikusios Karališkosios rumunų akademijos direktorius Petre Panaitescu, o prie Vatikano radijo mikrofono vertimą perskaitė kun. Pamfil Carnatiu.

Nuo 1948 m. Vatikano radijas pradėjo transliuoti reguliarias laidas rumunų kalba – pirmiausia kartą per savaitę, paskui dukart per savaitę, o vėliau ir kasdien. Kaip ir kitose po Antrojo pasaulinio karo komunistų užvaldytose Europos šalyse, taip ir Rumunijoje, prasidėjo nuožmūs tikinčiųjų persekiojimai. Už geležinės uždangos atsidūrusioje Rumunijoje katalikų bendruomenės tapo „tylos Bažnyčiomis“. Šiomis sąlygomis rumuniška radijo laida iš Vatikano tapo vieninteliu tiltu, jungiančiu Rumunijos katalikus, priklausančius tiek lotynų, tiek ir graikų apeigų bendruomenėms, su Šventuoju Sostu. Vėliau apie tuos sunkius metus rašęs Bukarešto arkivyskupas Ioan Robu tvirtino: „Kai komunistai 1950 m. uždarė apaštališkąją nunciatūrą, jei ne Vatikano radijo laidos, ryšys su Roma būtų visiškai nutrūkęs“.

Ypatingai žiaurios represijos Rumunijoje buvo nukreiptos prieš graikų apeigų katalikus. Dėl to jų poreikiams ir rumuniškose Vatikano radijo laidose buvo skiriama daugiau dėmesio. Greta žinių apie Šventojo Tėvo ir Bažnyčios veiklą, nemažai vietos buvo skiriama katechezei ir liturgijai. Vatikano radijas pradėjo transliuoti Mišias bizantinėmis rumunų apeigomis, skirtas graikų katalikų bendruomenei, tuo metu neturėjusiai nei viešai galinčių patarnauti kunigų, nei pamaldų, nei bažnyčių. Taip pat ir lotynų apeigų katalikams, ypač tuomet kaip komunistų valdžia naikino vyskupijas, vyskupus ir kunigus sodino į kalėjimus, radijo laida iš Romos buvo vienintelis patikimas orientyras.

1989 m. pasikeitus laikams, Vatikano radijo laida jau nėra vienintelė informacijos rumunų kalba apie Popiežių ir Bažnyčią skelbėja, tačiau kas klausosi Vatikano radijo, ne per tarpininkus, o iš pirmų lūpų sužino kuo šiandien gyvena Katalikų Bažnyčia.