Švenčiame Kristaus apsireiškimo, arba dažnai žmonių vadinamą Trijų Karalių šventę. Tikriausiai kyla klausimas, kodėl ši šventė vadinama Kristaus apsireiškimo švente. Trijų Karalių šventės svarbiausi asmenys yra ne tie išminčiai, trys karaliai, bet žmonijai regimu būdu apsireiškęs pats Dievas. Evangelijoje rašoma ne tik apie išminčius, bet ir apie juos vedusią žvaigždę: "mes matėme užtekant žvaigždę ir atvykome Jo pagarbinti", sakė išminčiai Erodui. Jie tikrai nebūtų radę užgimusio Išganytojo, jei jiems kelio nebūtų rodžiusi žvaigždė, Viešpaties apsireiškimo ženklas. Ir mes Dievo niekaip negalėtume pažinti, jei Jis pats mums savęs neapreikštų. Dievo apsireiškimo pilnatvė yra Jėzus Kristus.

Pirmame skaitinyje pranašas Izaijas kalba: "tautos ateis prie tavo šviesos ir karaliai – prie tau užtekėjusio spindesio". Tie žodžiai yra tarsi būsimųjų išminčių kelionės pas Mariją provaizdis. Apaštalas Paulius antrame skaitinyje pabrėžia, kad "pagonys, kartu su žydais yra paveldėtojai". Rytų kraštų išminčiai yra ne žydų, bet pagonių tautų įvaizdis ir Evangelijoje skaitome, kad išminčiai "parpuolę ant žemės Jį pagarbino". Reikšmingos ir simbolinės yra jų atneštos dovanos: auksas – skirtas tik karaliams,  smilkalai – dovana kunigams pabrėžia, kad Jėzus yra vyriausias kunigas, ir mira – skiriama patepti mirusių kūnus.  Jėzus paaukojo savo gyvybę už mus visus, savo mirtimi ant kryžiaus. Jis Karalius, vyriausias kunigas ir pabaigoje ant kryžiaus – visų mūsų Atpirkėjas ir Išganytojas.

Matome tris grupes žmonių, kurie skirtingai reaguoja: piemenėliai garbina užgimusį Kūdikį, karaliai iš rytų šalies neša dovanas, o Erodas, sužinojęs apie gimusį Karalių, planuoja, kaip atsikratyti šio savo sosto varžovo. Galime savęs paklausti: o kaip mes reaguojame?  Kiekvienam iš mūsų Viešpats yra apsireiškęs. Dievas pirmasis žengė žingsnį mūsų link. Jis apsireiškė, kad mus prie savęs pritrauktų. Dabar mūsų eilė. Atsiliepkime kaip tie trys Evangelijos išminčiai ir nepagailėkime savo dovanų Viešpačiui, kurių didžiausia yra meilė.

Vincas Kolyčius