2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Bažnyčioje griaudės garsioji Widoro vargonų simfonija

2012-01-09
Rubrikose: Kultūra » Informacija  Kultūra » Klasika 
Vargonininkė Jūratė Landsbergytė ir fleitininkas Vytautas Oškinis

Jeigu pagalvotume, kokie yra patys populiariausi visų laikų kūriniai vargonams, neabejotinai sąrašo viršūnėje atsidurtų legendinė Johano Sebastiano Bacho Tokata ir fuga d-moll ir XIX a. prancūzų kompozitoriaus Charles-Marie Widoro Tokata iš vargonų simfonijos Nr. 5. Šis virtuoziškas kūrinys yra dažnai grojamas vestuvių ceremonijos metu bei užbaigiant vargonų rečitalius.

Šie kūriniai simfonijomis vadinami neatsitiktinai. Specialiai prancūziškiems romantiškiems instrumentams pritaikytos didingos vargonų simfonijos iš tiesų nei trukme, nei sudėtingumu, nei forma nenusileidžia kūriniams orkestrui. Geriausiai tokioms simfonijoms tinkančiuose garsiuosiuose vargonų meistro Aristido Cavaille-Coll statytuose instrumentuose yra daug registrų, kurie imituoja įvairius orkestro instrumentus, todėl klausytojui gali susidaryti įspūdis, kad groja ne vienas instrumentas, bet visas simfoninis orkestras.

Vargonų muzikos mylėtojai artimiausią progą išgirsti didingąją Widoro penktąją simfoniją turės šį šeštadienį, sausio 14 d. 18 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Tą vakarą koncertuos Lietuvos klausytojams gerai pažįstama vargonininkė Jūratė Landsbergytė su sūnumi, fleitininku Vytautu Oškiniu.

Be minėtosios Widoro simfonijos koncerte taip pat skambės J.S.Bacho Sonata e-moll fleitai ir vargonams, O.Balakausko Impresonatos II dalies transkripcija fleitai ir vargonams, B.Kutavičiaus "Trikampis“, „Paukštis už stiklo“ ir „Amžinoji ramybė" iš ciklo „Devynios Stasio miniatiūros“ pagal Stasio Eidrigevičiaus paveikslus ir W.A.Mozarto Andante C-dur fleitai ir vargonams. Vargoninių transkripcijų autorė - J.Landsbergytė.

J.Landsbergytė yra viena aktyviausių šiandienos Lietuvos vargonininkių. Baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, prof. L.Digrio vargonų ir J.Čiurlionytės muzikologijos klases. 1989 m. tapo Kijevo vargonininkų konkurso laureate. Vargonininkės koncertinė veikla driekiasi per daugelį Europos šalių ir JAV. Kaip solistė ir kamerinių ansamblių sudėtyje ji atliko daugybę premjerų, padarė radijo ir CD įrašų. Svarbią vietą atlikėjos repertuare užima modernioji lietuvių vargoninė muzika.

Fleitininkas V.Oškinis baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų gimnaziją (Ž.Valkaitytės fleitos klasę). Su mama J.Landsbergyte aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir Vokietijoje. V.Oškinis yra J.Pakalnio pučiamųjų instrumentų konkurso I vietos ir K.Stralio tarptautinio „Young Flutist“ konkurso (Latvija) II vietos laureatas. Tobulinosi meistriškumo kursuose „Fleita Neringoje“, dalyvavo „Lutheran Summer Music“ akademijoje, Mineapolyje, JAV.

Šis renginys priklauso VU Kultūros centro organizuojamiems koncertams „Muzikos valanda Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje“. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://jonuvargonai.weebly.com/video-ekskursija-po-vargonus.html

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

V. E. Frankl. Ko mano knygose nėra

 „Ko mano knygose nėra“ – autoriaus idėjų biografija, kurioje atsiskleidžia ne tik tai, ką V. E. Franklis analizavo kaip mokslininkas ir gydytojas praktikas, bet ir tai, kaip, kodėl, kuriame gyvenimo etape ar kokiomis aplinkybėmis tos idėjos buvo pasėtos jo apmąstymų lauke.