Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) antradienį turėtų svarstyti, ar imtis tyrimo dėl šešių Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų veiklos.

Į VTEK praėjusią savaitę dėl to kreipėsi grupė Seimo narių. Parlamentarų nuomone, teisėjai galėjo supainioti privačius ir viešus interesus spręsdami dėl Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai.

"Kadangi yra paklausimas, reikia reaguoti. Kiek žinau, yra apsispręsta, kad svarstys. Mes negalime nesvarstyti - jeigu yra prašymas, jis privalo būti svarstomas, nes kitaip mus apskųstų teismui ir būtų neteisėta. Mes neturime pagrindo nesvarstyti", - BNS sakė VTEK atstovas Tomas Čaplinskas.

T.Čaplinskas anksčiau BNS sakė, kad etikos sargai turės spręsti, ar šiuo konkrečiu atveju gali imtis vertinti KT teisėjų elgesį, mat, pavyzdžiui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnis dėl nusišalinimo nuo sprendimų, kurie sukelia interesų konfliktą, teisėjams netaikomas.

Konstitucinio Teismo 48 straipsnis numato, kad KT teisėjas nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo tais atvejais, jeigu jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis, kai svarstomi paklausimai personaliniais klausimais, jei teisėjas yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teisme nagrinėjama byla ir jei yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.

Kreipimąsi į VTEK pasirašė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas, Kazimieras Kuzminskas ir Justinas Urbanavičius, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Algis Kašėta ir Erikas Tamašauskas.

Anot P.Saudargo, KT teisėjai Egidijus Bieliūnas, Toma Birmontienė, Pranas Kuconis, Egidijus Šileikis, Algirdas Taminskas ir Dainius Žalimas "yra akademinės bendruomenės nariai, ilgalaikiais darbo santykiais susiję su Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetais, dėl kurių veiklos sąlygų – ir finansinių – taip pat buvo sprendžiama".

Jo teigimu, įtarimus dėl galimo teisėjų suinteresuotumo bylos baigtimi sustiprina tai, jog minėti teisėjai, sprendžiant tiesiogiai su jų darbovietėmis susijusius klausimus, sudarė absoliučią daugumą, todėl buvo "sudarytos palankios sąlygos daryti esminę įtaką bylos baigčiai".

Parlamentarai kreipimosi tekste taip pat tvirtina, jog šie teisėjai žinojo apie abejones dėl jų nešališkumo. Tai esą buvo pareikšta viešai, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu.

KT gruodžio viduryje paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.

Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.