2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

L. Andrikienė: Apie demokratiją Europos Parlamente. Kas taps naujuoju EP vadovu?

2012-01-09
Rubrikose: Politika » Europos Sąjunga 
Europos parlamentas

EPA nuotrauka

Sausio 18 d. Strasbūre bus renkamas naujas Europos Parlamento (EP) pirmininkas. Dvejus su puse metų – pusę EP kadencijos – šiai vienintelei ES institucijai, kurioje dirba tiesiogiai ES valstybių narių piliečių išrinkti atstovai vadovavęs lenkas, Europos liaudies partijos – centro dešinės – atstovas profesorius Jerzy Buzekas kadenciją baigs tą pačią dieną, kai bus išrinktas naujasis EP pirmininkas. 

Nirj Deva

Į Europos Parlamento vadovus pretenduoja trys kandidatai, kurie praėjusių metų pabaigoje jau susitiko su visų EP frakcijų nariais, pristatė savo prioritetus, atsakė į kolegų klausimus. Tai – Martinas Schultzas (Vokietija), Diana Wallis (Jungtinė Karalystė) ir Nirj Deva (Jungtinė Karalystė).

Pagal susitarimą tarp dviejų didžiausių Europos Parlamento frakcijų – Europos liaudies partijos (ELP) politinės grupės (joje dirba keturi Lietuvos atstovai: Laima Andrikienė, Vytautas Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Algirdas Saudargas) ir Socialistų ir demokratų (S&D) (Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė ir Justas Paleckis) – stipriausiu kandidatu ir realiausiu pretendentu užimti EP pirmininko postą laikomas S&D frakcijos atstovas Martinas Schultzas (g. 1955) iš Vokietijos.

Būtent šis kandidatas laikomas realiausiu, nes dvi minėtos didžiausios politinės grupės – ELP ir S&D – dar kadencijos pradžioje – 2009-ųjų viduryje buvo sutarusios, kad abiejų frakcijų nariai parems Europos centro dešinės – ELP – atstovą vadovauti Europos Parlamentui pirmojoje kadencijos pusėje (2009-2011), o antrajai kadencijos pusei – 2012-2014 metais – Europos Parlamentui vadovauti bus paremtas centro kairės kandidatas.

Tačiau Martinui Schultzui iššūkį nutarė mesti net du britų europarlamentarai. Tai iššūkis ne tik ir ne tiek asmeniškai M. Schultzui, kiek ir šioje, ir praėjusioje EP kadencijoje (2004-2009) galiojusiai tvarkai, kai dvi didžiosios frakcijos tarp savęs pasidalija, kas vadovaus Europos Parlamentui. 

Diana Wallis

Manau, kad britai elgiasi teisingai. Parlamentas – demokratijos tvirtovė, ir jei jau jame mažieji (šiuo atveju mažesnės frakcijos ir mažesnės valstybės, jų atstovai) neturi lygių galimybių lyginant su didesnių frakcijų ir valstybių atstovais, tai ko vertos mūsų kalbos apie demokratiją ir raginimai kitoms valstybėms laikytis demokratijos normų ir taisyklių?!

D. Wallis (g. 1954) yra liberalė, o Nirj Deva (g. 1948) – konservatorius. 

Balsavimas Strasbūre bus slaptas, tačiau neabejoju, kad jau šią savaitę Briuselyje, kur vyks frakcijų posėdžiai, mūsų politinės grupės – ELP – posėdyje bus karštai diskutuojama ir primygtinai siūloma rinkimuose palaikyti S&D kandidatą Martiną Schultzą.

Martinas Schultzas

Martinas Schultzas pagarsėjo Europos Parlamente dar prieš Lietuvai įstojant į ES: kai į EP atvyko tuometinis Italijos premjeras Silvio Berlusconi (tuomet apie bunga bunga vakarėlius dar nebuvo žinoma), jį aršiai užsipuolė būtent M. Schultz'as. Berlusconi, kuris niekada neieškodavo žodžio kišenėje, atsakė nedelsdamas: jei statant filmą prireiks kandidato atlikti konclagerio prižiūrėtojo (capo) vaidmenį, jis pasiūlysiąs... Martiną Schultzą, kuris tam vaidmeniui idealiai tiksiąs!

Panašūs procesai vyksta ir dėl būsimųjų EP viceprezidentų postų. Vienas iš metusių iššūkį ir pretenduojančių į EP viceprezidentus yra estas Indrekas Tarand'as. Esu viena iš tų, kurie savo parašu, oficialiai parėmė jo kandidatūrą. Nors Indrekas Tarand'as nėra mano frakcijos narys, tačiau demokratijos vardan būtinai jį paremsiu ir balsuodama sausio 18-ąją.

 

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (6)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Obama Nato viršūnių susitikime Čikagoje

Per šį viršūnių susitikimą ore tvyrojo svarbus klausimas: kaip 28 nares turinti Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, iš pradžių sukurta dėl Šaltojo karo, prisitaikys prie pasaulio po 2014-ųjų?

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.