Jonas skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia“.

Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas jį pakrikštijo Jordane. Vos tik išbridęs iš vandens, Jėzus pamatė prasiveriant dangų ir Dvasią, tarsi balandį, nusileidžiančią ant jo. Ir iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“.

Kiti skatiniai: Iz 42, 1–4. 6–7; Ps 29; Apd 10, 34–38

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Algirdas Akelaitis

Nuskambėję Tėvo žodžiai nėra labai aiškūs, todėl kelia įtampą. Pusė sakinio – labai jauki, antrosios psalmės citata. Kas Jėzus – Sūnus? Tačiau ištarmės pabaiga – iš Viešpaties tarno (kuris galiausiai tampa kenčiančiu Viešpaties tarnu) giesmės. Kas Jėzus – Tarnas?

Atrodo, kad Bažnyčia skubina mus „neužsisėdėti“ šventėje. Ji prašė labai greitai (ne veltui šią savaitę tiek kartų mus lydėjo skubrusis Morkus!) ir be galo tiksliai atpažinti, kas toks yra Jėzus. Atpažinus – susižavėti. Susižavėjus – sekti. Sekant – augti meilėje. Nesinori čia pradėti žaisti žodžiais arba ieškoti tinkamesnės veiksmų eilės. Tikra yra tai, kad šiandien Jėzus yra perkeistas. Šiandien baigiasi Nazareto slėpinio tyla – Jėzus pradeda viešąją veiklą.

Jonas buvo Balsas, kuris paskelbė, jog Žadėtasis prisiartino. Jėzus gi – kupinas Dvasios amžinojo Išgelbėjimo Nešėjas. Šis Jėzaus perkeitimas kažką radikaliai keičia mano ir Jo santykyje. Nes iki šiol Jis buvo dailidė. Ir Jam rūpėjo lentos. Bet nuo šiandien ir per amžius Jėzus – Išgelbėtojas. Ir nuo lentų Jo žvilgsnis krypsta į mane ir tave, mylimasis apaštale. Nuo šiandien mes nebesame „saugūs žiūrovai“, nes Jis baigė skaičiuoti ir sako: „Einu ieškot!“.

Trumpai drūtai – Jonas nutilo, todėl visiškai aišku, jog pasirengimo laikas baigėsi ir prisiartino metas kalbėti mūsų širdžių apsisprendimams bei ryžtui. Juk būti pakrikštytam reiškia – būti panardintam. Vis bandau įsivaizduoti ką tai reiškia – pasinerti į Jėzų...

Bernardinai.lt archyvas