VIEŠPATIES KRIKŠTAS Mk 1, 7–11 „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“
Jonas skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia“.
Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas jį pakrikštijo Jordane. Vos tik išbridęs iš vandens, Jėzus pamatė prasiveriant dangų ir Dvasią, tarsi balandį, nusileidžiančią ant jo. Ir iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“.
Kiti skatiniai: Iz 42, 1–4. 6–7; Ps 29; Apd 10, 34–38
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Algirdas Akelaitis
Nuskambėję Tėvo žodžiai nėra labai aiškūs, todėl kelia įtampą. Pusė sakinio – labai jauki, antrosios psalmės citata. Kas Jėzus – Sūnus? Tačiau ištarmės pabaiga – iš Viešpaties tarno (kuris galiausiai tampa kenčiančiu Viešpaties tarnu) giesmės. Kas Jėzus – Tarnas?
Atrodo, kad Bažnyčia skubina mus „neužsisėdėti“ šventėje. Ji prašė labai greitai (ne veltui šią savaitę tiek kartų mus lydėjo skubrusis Morkus!) ir be galo tiksliai atpažinti, kas toks yra Jėzus. Atpažinus – susižavėti. Susižavėjus – sekti. Sekant – augti meilėje. Nesinori čia pradėti žaisti žodžiais arba ieškoti tinkamesnės veiksmų eilės. Tikra yra tai, kad šiandien Jėzus yra perkeistas. Šiandien baigiasi Nazareto slėpinio tyla – Jėzus pradeda viešąją veiklą.
Jonas buvo Balsas, kuris paskelbė, jog Žadėtasis prisiartino. Jėzus gi – kupinas Dvasios amžinojo Išgelbėjimo Nešėjas. Šis Jėzaus perkeitimas kažką radikaliai keičia mano ir Jo santykyje. Nes iki šiol Jis buvo dailidė. Ir Jam rūpėjo lentos. Bet nuo šiandien ir per amžius Jėzus – Išgelbėtojas. Ir nuo lentų Jo žvilgsnis krypsta į mane ir tave, mylimasis apaštale. Nuo šiandien mes nebesame „saugūs žiūrovai“, nes Jis baigė skaičiuoti ir sako: „Einu ieškot!“.
Trumpai drūtai – Jonas nutilo, todėl visiškai aišku, jog pasirengimo laikas baigėsi ir prisiartino metas kalbėti mūsų širdžių apsisprendimams bei ryžtui. Juk būti pakrikštytam reiškia – būti panardintam. Vis bandau įsivaizduoti ką tai reiškia – pasinerti į Jėzų...
Bernardinai.lt archyvas
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Mk 9, 7: P. Aleliuja. – Atsivėrė dangus, ir nuskambėjo Tėvo balsas: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ Gavome dovanų visą gyvenimą, kad įsisąmonintume KO turime šventai klausyti.
Man tai reiškia visų pirma priimti visą savo gyvenimą su visais kryžiais ir kryželiais, džiaugsmais ir rūpesčiais visa savo esybe. Visa savimi priimti dabartį, kad joje išskaitytum ir iš to kildintum kitą savo žingsnį.






















Broliai kapucinai





















perkeistas? iš ko į ką? argi Jėzus nėjo krikštytis iš solidarumo su žmonėmis, bet Jam dar kažko trūko?
Šiandien ryte skaitėm šią ištrauką su dukrele, jai kilo toks klausimas: iš kur Jėzus žinojo, kad Jis - Dievo Sūnus?
Skaitant Izaiją man irgi kilo įtampa: na nepanašu, kad Tėvas tai kalbėtų apie Sūnų. Apd - taip pat apie Jėzų kalba kaip apie Dievo pateptąjį, bet ne patį Dievą. Ir taip kalba istorinio Jėzaus regėtojai apaštalai?
Argi Jėzus nebuvo Sūnus su visom Jo savybėm jau nuo pat Pradžių? Šiandien daug klausimų.