Kafarnaume šeštadienį, nuėjęs į sinagogą Jėzus pradėjo mokyti. Žmonės stebėjosi jo mokslu, nes jis mokė kaip turintis galią, o ne kaip Rašto aiškintojai.

Jų sinagogoje tada buvo netyrosios dvasios apsėstas žmogus. Jis ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarėnai? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!“

Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Tuomet netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo.

Visi didžiai nustebo ir klausinėjo vienas kitą: „Kas gi čia? Naujas mokslas su galia?! Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos jo klauso!“ Gandas apie jį greitai pasklido po visą Galilėjos šalį.

Kiti skaitiniai: 1 Sam 1, 9–20; 1 Sam 2, 1. 4–8

Jėzus mokė kaip turintis galią. Baiminuosi, kad šis posakis gali likti gražiais žodžiais, neturinčiais aiškios prasmės. O kai nuskamba maloni ir sparnuota, tačiau nesuprasta mintis, jai skirta mus pamaloninti ir subliūkšti. Ji negali įsitvirtinti mūsų gyvenimuose ir jų keisti.

Taigi, kas yra galia, lydėjusi Kristaus mokymą? Pats Morkaus tekstas, atrodo, jaučia, kad reikalingas paaiškinimas. Po užuominos apie galią Evangelijos ištraukoje aprašomas pasakojimas apie išlaisvinimą iš netyrosios dvasios valdžios. Tuo parodoma, jog Jėzaus žodis išties yra galingas. Jėzus įsako, ir demonai traukiasi. Tačiau Jėzaus mokslas yra galingas ne tik kovoje su demonais. Todėl gilinamės toliau.

Evangelistas Morkus pasielgė labai paprastai. Jėzaus galią atvaizdavo egzorcizmo scenoje. Tad pradėkime nuo demonologijos. Joje yra kalbama apie piktosios dvasios vardo sužinojimą, demono įvardijimą ir atskleidimą. Tai pasitarnauja jo išvarymui. Kol piktasis neatskleistas, jis dar gali veikti, kai atskleistas –priverstas trauktis. Dabar derėtų šokti į dvasingumo teologiją. Ji bando nupasakoti dvasinio gyvenimo kelionę nuo atsivertimo iki šventumo viršūnių. Yra teigiama, kad pačioje tobulėjimo pradžioje vienas iš esmingiausių dalykų yra savęs pažinimas. Kaip tai įvyksta praktiškai? Tikriausiai dar kiekvienas atsimename, jog yra toks septynių ydų sąrašas: puikybė, gobšumas, gašlumas ir t.t. Tai suvokė ir užrašė pirmųjų amžių dykumos vienuoliai. Jie kovojo už minčių tyrumą. To siekdami, jie ėmė ir surūšiavo mūsų tamsiąją pusę – mūsų nedorybes.

Ar juntate, į kurią pusę krypsta Evangelijos žodžių „jis mokė kaip turintis galią" aiškinimas? Evangelistas Morkus tai bando aiškinti egzorcizmo scena – piktąjį svarbu atskleisti. Anot tų dykumos vienuolių ir teologų, svarbu pamatyti savo tamsiąsias savybes. Evangelijos užuomina apie Kristaus galią yra užuomina apie pažinimą. Jėzus pažįsta savo Tėvą, pažįsta žmogų, galiausiai pažįsta ir demoną. Prieš jo akis viskas aišku ir atvira.

Dabar dera grįžti prie Evangelijos. Ar kur nors būtų koks nors šios minties patvirtinimas? O, taip! Ką daro Kristus tučtuojau po Petro išsigynimo? Evangelijoje pagal Luką skaitome: „Tuomet Viešpats atsigręžė ir pažvelgė į Petrą" (Lk 22, 61a). Kristus  parodo Petrui, kad jį pažįsta net iki jo išsigynimo bedugnės. Ką atsako Kristus į Judo klausimą apie išdavystę? Atsako, kad ne kas kitas, o pats Judas jį ir išduosiąs (plg. Mt 26, 25). Mokytojas pažįsta didžiausias savo mokinio paslaptis. Prisiminkime Jėzaus ir samarietės susitikimą. Kada įvyksta lūžis jų pokalbyje? Kai Jėzus ištaria: „jau esi turėjusi penkis vyrus, ir dabartinis anaiptol ne tavo vyras" (Jn 4, 18). Prabylama moteriai skaudžia tema, bet tik  tuomet ir atskleidžiama, kuo ji gyvena. Būtų galima tęsti, tačiau reikia šokti prie dar vienos temos.

Kristaus mirtis ant kryžiaus. Be šios scenos viskas lieka be galo miglota. Kas čia įvyksta? Svarbu pamatyti keletą dalykų. Čia apsireiškia Dievo meilė. Jo meilė, kuri dėl manęs eina iki galo. Tačiau kuo labiau susivokiu, jog esu pašauktas lygiai tam pačiam, tuo ryškiau pamatau, kad to nesugebu. Žvelgdamas į Jo Meilę, pamatau savo nemeilę.

Grįžkime prie šios dienos Evangelijos žodžių. Jis ima mokyti su galia. Su galia, nes, viską pažindamas, jis po truputį ima atverti ir kelti į dienos šviesą visą tikrovę: pasirodo ir sprunka demonai, surūšiuojamos mūsų nedorybės, yra pažvelgiama į Petro, Judo, samarietės širdį, bet svarbiausia – atveriama kiekviename iš mūsų esanti įtampa tarp meilės ir nemeilės. Šios dienos Evangelija yra tik šios kelionės pradžia.

Bernardinai.lt archyvas