Katalikų sociologas Massimo Introvigne ir musulmonų teologas Adnane Mokrani pritaria popiežiaus mintims, pirmadienį išsakytoms kreipimesi į diplomatus, praneša italų interneto leidinys „Vatican Insider“, apžvelgiantis Bažnyčios aktualijas.

„Kai popiežius Benediktas XVI sako, kad religijos laisvė yra žmogaus teisė, kuri vis dar ribojama ar pažeidinėjama, tai visų pirma primena, kad pasaulyje tebesitęsia krikščionių žudymas“, - taip sociologas Massimo Introvigne, kadenciją baigiantis ESBO pirmininko asmeninis atstovas kovai su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija prieš krikščionis, komentuoja popiežiaus žodžius, skirtus diplomatinių misijų prie Šventojo Sosto vadovams. „Ne kartą minėjau kaip ESBO atstovas - šimtas penki tūkstančiai mirčių per metus, kas penkias minutes - nauja mirtis: tai skaičiai, atskleidžiantys tikrą genocidą. 

Tačiau popiežius taip pat primena, kad tai „religinio valymo aktas”, kuris labai panašus į „etninį valymą“. Jis vykdomas per  teroristinius išpuolius, kurių metu nepavyksta išnaikinti vienos šalies bendruomenių, tačiau pasėja nerimą taip smarkiai, kad paskatina didžiąją dalį krikščionių bėgti“.

Trečias reiškinys, į kurį popiežius atkreipia dėmesį, tai krikščionių marginalizavimas politiniame gyvenime pasitelkiant šmeižtą ir pašaipas. Toks elgesys sutinkamas ir Vakarų šalyse. Popiežius primena, kad šis marginalizavimas liečia tokias temas kaip rūpestis šeimos institucija, auklėjimo ir gyvybės laisvė.

„Išskirdamas skirtingas religijos laisvės dimensijas – asmeninę, kolektyvinę, institucinę – popiežius netiesiogiai primena, kad kai kuriose besivystančiose šalyse iškilmingai deklaruojama religijos laisvė paprastai suvokiama kaip asmeninė teisė. Jei Bažnyčia negali vykdyti viešos veiklos leisdama žurnalus ar atidarydama mokyklas, ši laisvė pranyksta“.

Sociologas primena, kad ir Vakarų šalyse sklinda pavojingos juridinės teorijos, apribojančios religijos laisvę iki sąžinės laisvės. Pastaroji dimensija yra esminė, nes religijos laisvei būtina sąlyga yra instituciniu lygmeniu pripažinti Bažnyčios vykdomos misijos svarbą. Tai itin aktualu šalyse, turinčiose seną krikščionybės tradiciją.  M. Introvigne primena, kad kreipdamasis į diplomatus, Benediktas XVI naujai paskelbė apie religinio auklėjimo marginalizaciją - šis sumenkinamas iki grynai techninio lygio.

„Kaip Šventasis Tėvas priminė Asyžiuje, čia slypi religinio fundamentalizmo grėsmė, kuris veda į smurtą, tačiau visuomet išlieka kita grėsmė - laicismo, kuris siekia išstumti krikščionybę, išraudamas jos šaknis iš daugumos mūsų šalių kultūros, nors šios šalys yra nepaneigiamai krikščioniškos. O jei krizei atėjus esi be šaknų - tai sužeidžia labai skausmingai“, - sakė M. Introvigne.

Tuo tarpu musulmonų teologas Adnane Mokrani, Popiežiškojo Grigaliaus universiteto bei Popiežiškojo arabų studijų ir islamistikos instituto docentas, atkreipia dėmesį į pasvarstymus apie „Arabų pavasarį“, popiežiaus išsakytus susitikime su diplomatais.  Jis akcentuoja, jog „popiežius pabrėžė vertybes, svarbias šiame permainų kelyje. Nesunku nuversti diktatorius, tačiau atstatyti pilietinę visuomenę, sukurti naują demokratinę tradiciją yra gana sudėtingas uždavinys". Pasak A. Mokrani, Benediktas XVI palietė esminį punktą, primindamas, kad pirmas tikslas turi būti žmogaus asmens orumas ir pamatinės žmogaus teisės.

Iš Tuniso kilęs teologas aiškina, kad šiuo metu steigiamoji asamblėja Tunise rengia naują konstituciją ir popiežiaus žinia, akcentuojanti žmogaus asmens svarbą, yra itin aktuali šiame kūrimosi etape instituciniu lygmeniu. A. Mokrani nuomone, svarbu, kad popiežius kviečia tarptautinę bendruomenę dialogui su „Arabų pavasario“ dalyviais - visuomenėmis  ir atskirais asmenimis. Šis kreipimasis neapsiriboja tarpreliginiu dialogu, tačiau apima visą žmoniją, einančią sunkiu pasikeitimų keliu. Šiandien reikalingas tarptautinis solidarumas, pagalba šioms tautoms, kurios ieško laisvės ir demokratijos, nepaisydamos sunkumų.