Išėjęs iš sinagogos, Jėzus su Jokūbu ir Jonu iškart nuėjo į Simono ir Andriejaus namus. Simono uošvė gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau apie tai jam pasakė. Jis priėjęs pakėlė ją už rankos; karštis paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti.

Atėjus vakarui, kai saulė nusileido, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius; visas miestas buvo susirinkęs prie durų. Jis pagydė daugelį sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų. Ir neleido demonams kalbėti, nes jie žinojo, kas jis.

Labai anksti, dar neprašvitus, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi. Simonas ir jo draugai nusekė iš paskos ir, suradę jį, pasakė: „Visi tavęs ieško“. Jis atsakė: „Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten skelbčiau žodį, nes tam esu atėjęs“. Ir keliavo po visą Galilėją, skelbdamas [žodį] jų sinagogose ir išvarinėdamas demonus.

Kiti skaitiniai: 1 Sam 3, 1–10. 19–20; Ps 40

Ši Evangelijos ištrauka yra sudaryta iš trijų dalių. Iš pradžių Jėzus pagydo Simono uošvę, po to daugybę Kafarnaumo ligonių, galiausiai Jis iškeliauja toliau, į kitus Galilėjos miestus. Galima pastebėti, kaip Jėzui ir jo mokiniams atsiveria tarnystės platumos: keliauti ir keliauti, mokyti ir mokyti, gydyti ir gydyti. Be viso to Jėzus ieškos vienumos, kad galėtų melstis. Tačiau dabar prieš mūsų akis Jis pasirodo kaip tas, kuris išvyksta, kuris ima keliauti.

O jeigu Jis iškeliauja, visuomet yra tokių, kurie yra paliekami: tai ir Simono uošvė, ir Kafarnaumo gyventojai. Kai Jėzaus mokinių lūpose nuskamba žodžiai: „Visi tavęs ieško", juose galima būtų įžvelgti norą Jėzų pasilaikyti, pasiturėti sau. Tačiau Jis ryžtingai iškeliauja.

Prisimenu vieną mylimiausią savo profesorių, kuris teologijos paskaitos metu paklausdavo: „Kaip jūs manote: žmogus valgo tam, kad gyventų, ar gyvena tam, kad valgytų?" Keistokas klausimas. Na, žinoma, valgome tam, kad gyventume. Taip ir maldos, dvasinis skaitymas, pavyzdžiui tas, kurį dabar jūs atliekate, yra tam, kad tai paliktume ir iškeliautume į gyvenimo kasdienybės platumas. Gal ir norėtųsi pasilikti, tačiau jeigu Jis iškeliauja, reikia iškeliauti ir mums. Bet tą darome, jau būdami ir išgydyti, ir pasotinti.

Bernardinai.lt archyvas