Mk 1, 29–39 „Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten skelbčiau žodį, nes tam esu atėjęs“
Išėjęs iš sinagogos, Jėzus su Jokūbu ir Jonu iškart nuėjo į Simono ir Andriejaus namus. Simono uošvė gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau apie tai jam pasakė. Jis priėjęs pakėlė ją už rankos; karštis paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti.
Atėjus vakarui, kai saulė nusileido, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius; visas miestas buvo susirinkęs prie durų. Jis pagydė daugelį sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų. Ir neleido demonams kalbėti, nes jie žinojo, kas jis.
Labai anksti, dar neprašvitus, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi. Simonas ir jo draugai nusekė iš paskos ir, suradę jį, pasakė: „Visi tavęs ieško“. Jis atsakė: „Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten skelbčiau žodį, nes tam esu atėjęs“. Ir keliavo po visą Galilėją, skelbdamas [žodį] jų sinagogose ir išvarinėdamas demonus.
Kiti skaitiniai: 1 Sam 3, 1–10. 19–20; Ps 40
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Rimgaudas Šiūlys
Ši Evangelijos ištrauka yra sudaryta iš trijų dalių. Iš pradžių Jėzus pagydo Simono uošvę, po to daugybę Kafarnaumo ligonių, galiausiai Jis iškeliauja toliau, į kitus Galilėjos miestus. Galima pastebėti, kaip Jėzui ir jo mokiniams atsiveria tarnystės platumos: keliauti ir keliauti, mokyti ir mokyti, gydyti ir gydyti. Be viso to Jėzus ieškos vienumos, kad galėtų melstis. Tačiau dabar prieš mūsų akis Jis pasirodo kaip tas, kuris išvyksta, kuris ima keliauti.
O jeigu Jis iškeliauja, visuomet yra tokių, kurie yra paliekami: tai ir Simono uošvė, ir Kafarnaumo gyventojai. Kai Jėzaus mokinių lūpose nuskamba žodžiai: „Visi tavęs ieško", juose galima būtų įžvelgti norą Jėzų pasilaikyti, pasiturėti sau. Tačiau Jis ryžtingai iškeliauja.
Prisimenu vieną mylimiausią savo profesorių, kuris teologijos paskaitos metu paklausdavo: „Kaip jūs manote: žmogus valgo tam, kad gyventų, ar gyvena tam, kad valgytų?" Keistokas klausimas. Na, žinoma, valgome tam, kad gyventume. Taip ir maldos, dvasinis skaitymas, pavyzdžiui tas, kurį dabar jūs atliekate, yra tam, kad tai paliktume ir iškeliautume į gyvenimo kasdienybės platumas. Gal ir norėtųsi pasilikti, tačiau jeigu Jis iškeliauja, reikia iškeliauti ir mums. Bet tą darome, jau būdami ir išgydyti, ir pasotinti.
Bernardinai.lt archyvas
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Vis tiek nerandu tame panašumo su Marijos ar Jėzaus gyvenimu. Todėl savo klausimą laikau atvirą:)
P.S. Yra ryškių pavyzdžių, kai pabuvę ilgesnį laiką dykumoj, žmonės susiprasdavo grįžti į žmones. Tai yra etapas. Kaip Jono Krikštytojo. Bet po jo juk atėjo Jėzus. Kam grįžti atgal?
Nepuolu ir nepykstu:) Dėl kogi? Tiesiog aš asmeniškai atradau, kad kontempliatyvieji dažnai gyvena žymiai didesnėje bendrystėje su pasauliu, nei žmonės pasaulyje. Medžiaginės sienos nėra pagrindinis dalykas, kas žmogų atitveria nuo kitų. O jų nebuvimas gali užauginti neįtikėtinas sienas žmogaus viduje. Tai ypač regima didmiesčiuose. "Autizmas" juose yra gana paplitęs. Kontempliatyvusis gyvenimas nėra peršamas visiems, o siūlomas tiems, kuriems jis padeda daugiau atsiverti Dievui (o kuo daugiau atsiveri Dievui, tuo daugiau ir žmogui). Roma, nenoriu Tavęs niekuo įtikint. Jei tau tai nepriimtina nieko baisaus. Manęs tai nepykdo:) LAISVĖ.
Gal ir taip, Tianshan. Esu buvus ne kartą Paparčiuose. Bet Jėzus ne visam laikui pasitraukdavo į nuošalią vietą. Dažnai net neturėjo galimybės tinkamai pailsėti, kad net giminaičiai galvojo Jį galvos netekus. O Marija iš vis niekuo neišsiskyrė iš kitų moterų, kitaip ją jau prieš Angelo apsireiškimą žmonės būtų išskyrę kaip kitokią. O čia net Juozapas vos Jos neatsižadėjo. Nebuvo įsitikinęs Jos šventumu?
egzegetai sako, kad Marija tapo kontempliatyvi po Jėzaus nukryžiavimo ir po Jo Prisikėlimo, kai Jonas ją pasiėmė pas save. Kodėlgi Ja nepasekus?
O iš kur ištraukėte, Roma, kad kontempliatyvieji - atsitvėrę? Galite bet kada nuvažiuoti pas Paparčių sesutes ar į Paštuvą. Jos mielai priima, išskyrus advento ir gavėnios laiką gal. Galiu patvirtinti, kad tam tikru laiku ten net anšlagas būna :) Dar girdėjau sakant, kad pasaulis laikosi nesubyrėjęs dėl tokių kontempliatyviųjų vienuolių maldų...
Neatsakei į mano klausimą, o užpuolei. Prie ko čia konkurencija/? Jėzus yra Viešpats, o ne Marija. Ir prie ko čia varo į vienuolynus ar nevaro? Aš tik matau, kad tiek Marija, tiek Jėzus meldėsi tobuliausiai, bet neatsitvėrė nuo žmonių. Nes turėjo nuolatinį, o ne valandinį santykį su Dievu. Iš kur atsirado tas atsitvėrimas, man neaišku. O tu dėl to supykai, myriam.
Tarp Jėzaus ir Marijos nėra konkurencijos:) Nėra vienas "geresnis" už kitą. Dievui patinka abu šie keliai pas Jį. Aš nesakiau, kad kontempliatyviųjų gyvenimas = Marijos gyvenimas. Tavo klausimas buvo: iš ko ima pavyzdį? Beje, į kontempliatyviuosius (ar kitus) vienuolynus nieko jėga nevaro. Jei taip žmogus pasirenka, kodėl negali to gerbti? o jei taip sunku nesuprasti, tai kodėl nepakalbi su tokį kelią pasirinkusiais žmonėmis? Kam pulti, kai gali pasistengt pažinti?
Dievas yra meilė. Širdyje tarsi susiduria du pasauliai, tai kūnas kuriame širdis ,varinėjanti žmogaus kraują yra pagrindinis jo egzistensijos variklis ir Meilė dieviškas jausmas kuris pakelia, gydo ir augina buvimu šalia, žodžiu ir gerais darbais. Žiauru užsisklęsti tar sienų ir neturėti kam savęs atiduoti, Dievui šito tikrai nereikia. Darykite sprendimus ir keiskitės. Žmogui palikta laisva valia. Esu pasaulietė ir nuolatos gyvenu tarsi dviejuose pasauliuose ir kartais apie savo meilę Dievui norisi tiesiog rėkti. Jūs, būdami vienuoliai, rodykite iniciatyvą, Jūsų žmonėms labai reikia ir Jūs turite statusą ,kurio aš jums pavydžiu, ir galite apie tai kalbėti. Darykite tai drąsiai. Dievui reikalingi drąsūs vaikai. SĖKMĖS
Marija gyveno pasaulyje, jeigu neklystu. Dargi su Juozapu po vienu stogu, o ne su kitomis moterimis, bendravo su žmonėmis kaip pasaulietė. Nereikia perdėtų įsivaizdavimų. Sutinku, kad Ji buvo kontempliatyvi, nes buvo geriausia Jėzaus mokinė, Kuris buvo pats pats kontempliatyviausias. Bet Jis dar šiandien iškeliavo į žmones:)
Broliai kapucinai
Na savo noru vargu ar eiciau i vienuolyna.Tai yra yra pasaukimas.Gyventi su seima irgi pasaukimas.Ka as veikiu su pasaukimu cia jau kitas klausimas."Tam kad iseiciau turiu buti isgydytas ,pasotintas",arba be "Manes jus nieko negalite nuveikti".Kiekvienas myli(tarnauja pagal tikejimo )saika.