Šunys per savaitę vidutiniškai 3 kartus sukelia šeimos narių barnius – kur augintinis gali miegoti, kas turi jį išvesti į lauką ir pan.

Tyrimas, kurį pristato telegraph.co.uk, atskleidė, kad žmogaus „geriausias draugas“ taip pat gali būti blogiausias jo priešas, kuris per savo gyvenimą sukelia beveik 2 tūkst. kivirčų šeimoje.        

Nikki Sellers, atsakinga už gyvūnų draudimą kompanijoje „Esure“, sako, jog šuns laikymas yra panašus į kūdikio auginimą: „Rūpinimasis visą parą ir atsakomybė per visą šuns gyvenimą gali tapti vargu bet kuriam gyvūno augintojui, bet į tai negalima žiūrėti pro pirštus“.

Tyrimas atskleidė, kad ketvirtadalis šunų šeimininkų reguliariai kivirčijasi, kur gali būti leidžiama šuniui vaikščioti namuose. Labiausiai nesutariama dėl lovų, sofų ir viršutinių aukštų.

Penktadalis šeimų dažnai kivirčijasi, kieno eilė surinkti šuns išmatas sode. Dešimtadalis nesutaria, kas turi išvalyti kilimus.

Šuns drausminimas yra viena iš pagrindinių nesutarimų priežasčių – 18 proc. porų dažnai susipyksta, kadangi vienas yra per griežtas augintiniui.

15 proc. šeimų dažnai vaidijasi, kas turi šunį dresiruoti, tačiau dešimtadalis susierzina, jei šuo yra „žmoginamas“.    

Kiti ginčai – kas pirmas nusprendė jį pirkti, kiek išleista jam lėšų, kur jį dėti per atostogas.    

Neramumų šunys sukelia šeimoje ir tada, kai sugadina vaikų žaislus ar apgraužia šeimininkų batus.

Vis dėlto dauguma šeimų dažniau ginčijasi dėl vaikų nei dėl augintinių. Tik 14 proc. šunų šeimininkų mano, kad dėl jų barasi dažniau nei dėl vaikų.

Neįtikėtina, tačiau 17 proc. ginčų dėl šunų baigiasi tuo, jog vienas šeimos narys nusprendžia miegoti atskiroje lovoje.  

26 proc. šunų savininkų prisipažįsta po barnių svarstę, ar neatsikratyti savo augintiniu.