Nigerijos islamistų grupuotės "Boko Haram" nariai galimai įvykdė nusikaltimų žmoniškumui, sistemingai atakuodami religinius taikinius, ketvirtadienį perspėjo Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovė Navi Pillay (Navi Pilai).

"Jeigu būtų nustatyta, kad "Boko Haram" ir kitų grupuočių nariai įvykdė didelio masto arba sistemingų atakų prieš civilius gyventojus - įskaitant įvykdytas dėl tikėjimo arba tautybės - (jos) gali būti pripažintos kaltomis dėl nusikaltimų žmoniškumui", - sakoma N.Pillay pranešime.

Bet kokios "tikslingos atakos, vedančios į gyventojų valymą pagal jų tikėjimą arba tautybę, taip pat prilygtų nusikaltimams žmoniškumui", - pridūrė JT žmogaus teisių vyriausioji komisarė.

Pastaruoju metu Nigerijoje vykę smurto išpuoliai, daugiausiai siejami su "Boko Haram", pakurstė nuogąstavimus dėl galinčio įsiplieksti didesnio religinio konflikto ar netgi pilietinio karo šalyje, kurios šiaurėje gyvena daugiausiai musulmonai, o pietuose - daugiausiai krikščionys.

Lagoso arkivyskupas: Nigerijoje vykstančių atakų tikslas - suskaldyti šalį

Smurto išpuoliai prieš Nigerijos krikščionis yra ne "religinio karo" dalis, o mėginimai suskaldyti šalį, vaikantis valdžios ir ekonominės naudos, pareiškė Lagoso arkivyskupas kardinolas Anthony Olobunmi Okogie. "Nigerijoje nevyksta joks religinis karas - tik nuožmus persekiojimas, varomas valdžios ambicijų ir ekonominių priežasčių", sakė kardinolas interviu, kuris buvo paskelbtas svetainėje "Vatican Insider".

"Jie nori suskaldyti federaciją, bet jiems nepavyks", - pareiškė, jis, turėdamas omenyje Nigerijos federaciją, sudarytą iš 36 valstijų.

Kardinolas A.O.Okogie sakė, kad "milžiniški ekonominiai interesai destabilizuoja šalį, kuri tapo patraukli dėl savo naftos išteklių".

Nigerijos, kuri yra daugiausiai gyventojų turinti ir daugiausiai naftos eksportuojanti Afrikos šalis, pietuose gyvena daugiausiai krikščionys, o šiaurėje - musulmonai, o pastaruoju metu suintensyvėjęs smurtas kursto nuogąstavimus, kad šis konfliktas gali išsiplėsti.

Kardinolas sakė "neturintis jokių įrodymų", kad krikščionis puldinėjanti islamistų grupuotė "Boko Haram" gauna "paramą iš užsienio", tačiau aišku, kad "jų keliama grėsmė padidėjo, palyginti su ankstesniais laikais".

Apie "Boko Haram" žinoma mažai, tačiau daugelis ekspertų įtaria, kad kai kurie šios grupuotės elementai palaiko ryšius su užsienio ekstremistais, tokiais kaip tarptautinio teroristų tinklo "al Qaeda" padaliniu Šiaurės Afrikoje.

Nigerijos prezidentas Goodluckas Jonathanas (Džonatanas Gudlakas) gruodžio 31 dieną dalyje šiaurės rytinių regionų paskelbė nepaprastąją padėtį, siekiant sustabdyti kylantį smurtą po to, kai pirmąją Kalėdų dieną buvo nužudyti 49 žmonės, daugiausiai vienoje katalikų bažnyčioje.

Per kitas šešias atakas prieš krikščionis žuvo dar per 80 žmonių.

Nigerijos katalikų vyskupai jaučiasi bejėgiai prieš šiuos ginkluotus užpuolimus. Būtų galima paprašyti valdžios dar labiau saugoti krikščionis, tačiau Boko Haramo fundamentalistai keičia strategiją: jiems nėra nieko šventa, pareiškė Vatikano radijui centrinės Nigerijos Džoso arkivyskupijos ganytojas Ignatius Ayau Kaigama.

Boko Haramo aktyvistai kone kasdien žudo besimeldžiančius krikščionis.

Boko Haram, Nigerijoje ne nauja organizuoto terorizmo grupuotė, skelbiasi esanti priešinga viskam kas atspindi Vakarų kultūrą ir krikščioniškas vertybes. Grupuotę galima laikyti šiuo metu viena iš pavojingiausių pasaulyje. Islamą išpažįstantys Boko Haram atstovai vien per 2011 metais surengtas teroristines atakas užmušė daugiau kaip penkis šimtus žmonių.

BNS, Vatikano radijas, Bernardinai.lt