Laima Vabašienė. Vaiko teisės ir seksualinis švietimas: tėvų organizacijų patirtis
Praėjusiais metais tėvams, psichologams, pedagogams nemažai klausimų sukėlė mokykloms rengiamos arba jau įgyvendinamos vaikų pasaulėžiūrą formuojančios programos, kuriose daugiau ar mažiau pastebimas neįprastas vaikų vertybinis orientavimas. Tai „Mokytojų, moksleivių, tėvų ir NVO atstovų tarpkultūrinių gebėjimų plėtra", „Žmogaus teisių infopaketas“, „Hepatito B, C ir ŽIV prevencija“, sveikatos specialistų vedamos saugaus sekso pamokos ir kt., parengtos įvairių nevyriausybinių organizacijų.
Šios ir panašios programos viešai neskelbiamos arba pristatomos visuomenei labai abstrakčiai. Be to, kelia susirūpinimą, kad naujų mokymo priemonių turinio vertinimas patikėtas išskirtinai leidykloms be tiesioginės ugdymo institucijų priežiūros. Išanalizavus užsienio tėvų organizacijų patirtį, aiškėja, kokios permainos ir kodėl paliečia Europos mokyklas.
Štai Rusijos Daugiavaikių šeimų asociacija išskiria dvi pagrindines aktualijas: seksualinį švietimą ir pamokas apie vaikų teises arba smurtą šeimoje. Kokios neturėtų būti programos apie smurtą šeimoje, iliustruoja ypač skaudi rusų patirtis. Daugiavaikių šeimų asociacija paaiškino, kad pradžioje vaikai mokyklose turėjo pildyti anketą: „Kokia prievartos forma dažniausiai taikoma jūsų šeimoje: fizinė, psichologinė, finansinė ar seksualinė? Nesijaudinkite, mūsų psichologai pakalbės su jūsų tėvais“. Tada būna pasiūlomas ir specialus pasitikėjimo telefono numeris. Darželiai, poliklinikos, visos socialinės sferos pradėtos orientuoti tokiu būdu, tarsi šeima būtinai turi prievartauti vaiką. Jei mato mėlynę, darbuotojas privalo paklausti: „Ar tai tave tėtis primušė?“ Taip vaikams įperšama mintis apie prievartą šeimoje ir pasiūlomas tėvų įskundimas. Nesunku numatyti paauglio reakciją į tai.
Be to, radijo laidose, interneto svetainėse, pamokose vaikai mokomi, kad jie „nėra tėvų nuosavybė“, „tėvai neturi teisės reikalauti“, bet privalo užtikrinti vaiko aprūpinimą, kalbama, kad vaikai turi teisę į privačią erdvę, kurios nevalia tėvams pažeisti. Kitas, susijęs su šia programa žingsnis – vadinamosios juvenalinės justicijos įgyvendinimas, kuris leidžia be teismo sprendimo ir, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, atimti iš tėvų vaikus. Į šeimą bet kada gali ateiti vaiko auklėtojas su socialiniais darbuotojais ir atlikti patikrinimą, o po to vaikai atimami dėl nepakankamo gyvenamojo ploto ar dėl to, kad vieniša mama ar tėvas dirba keliuose darbuose ir mažai būna namuose.
Beje, pas asocialius tėvus darbuotojai paprastai neina iš baimės. Keletą metų daugiavaikių šeimų asociacija negali pasiekti, kad būtų įkurtas Pagalbos šeimai fondas, o atimtų vaikų globai skiriami dideli pinigai. Tai skatina piktnaudžiavimus. Rusijoje ši teisėtvarka pradėta kurti iš UNICEF ir kitų Europos programų fondų, o neseniai tapo valstybės finansuojama. Teisėtvarkos pakeitimai paprastai atsiranda po tragiškų istorijų pasirodymo žiniasklaidoje, nes atrodo kaip geras sprendimas. Dabar jau akivaizdu, kad taip nėra ir tik tėvams susivienijus ir organizuojant įvairias akcijas, vadinamuosius „stovėjimus“, pavyksta vaikus grąžinti į šeimas.
Ši problema iškilo ne tik Rusijoje. Taip pat ir Vakarų Europoje gausu atvejų, kai vaikai atimami iš tėvų, remiantis panašia tvarka. Ji atsigręžia ir prieš mokytojus. Štai Hamburge (Vokietijoje) prieš keletą metų vyko masiniai mokytojų protestai dėl to, jog jie negali dirbti savo darbo, nes mokiniai bet kada gali apskųsti, kad ir užlaikius kelioms minutėms po skambučio.
Ukrainoje nutarta atsisakyti šių pertvarkų. Pilietinės organizacijos, daugelis pedagogų, vaikų psichologų, juristų vieningai pasisakė prieš siūlymus įvesti juvenalinę justiciją. Tuomet teisingumo ministras atšaukė įsakymą dėl paskirtos darbo grupės sudarymo. Nuspręsta atsiriboti nuo Hagos konvencijos, kuria paremtos minėtos vaikų apsaugos priemonės. Svarstoma, kad ir kitų Jungtinėse Tautose pasirašytų – Kairo bei Pekino konferencijų nutarimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, be to, jie pasirašyti, susitarus kovoti su skurdu ir sparčiu gyventojų skaičiaus augimu.
Lygiai taip šalys neprivalo įsivesti kitą, ne mažiau kontroversišką seksualinio švietimo programą. Šios problemos subtilybes iliustruoja Slovakijos šeimų patirtis. Joje minėtų konferencijų ir kitų tarptautinių susitarimų pagrindu „pro-choise“ organizacijos (tokios kaip Planuotos tėvystės federacija (PTF), pasisakanti už abortų liberalizavimą) ėmė siūlyti mokykloms seksualinį švietimą, kuris daugiausia orientuotas į kontracepciją, seksualinių praktikų techninius aspektus. Šios programos pritaria homoseksualių santykių eksperimentavimui ir propaguoja abortą kaip šeimos planavimo priemonę. Taip pat siekta, kad paauglės nuo 16 metų galėtų daryti abortą be tėvų sutikimo.
Panašios programos palaipsniui tapo privalomos daugelyje Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, o nesutinkantys tėvai baudžiami, net įkalinami. Slovakijoje, svarstant šią problemą, šeimų organizacijos susibūrė į Atsakingos tėvystės forumą. Buvo rengiamos konferencijos, tėvų susitikimai, apskritojo stalo diskusijos su Švietimo ir Sveikatos ministerijų atstovais, ekspertais, kalbama apie kontraceptinių medikamentų poveikį mergaičių sveikatai ir t. t. Pagaliau sutarta, kad mokyklose vaikai būtų ugdomi holistiniu (visuminiu) požiūriu, aptariant ne vien fiziologinius, bet ir etinius klausimus, skatinamas atsakingas elgesys bei pagarbūs santykiai.
Ši ugdymo programa Slovakijoje integruota į biologijos, dorinio ugdymo, civilinės saugos pamokas. Tėvai taip pat yra šviečiami, rengiami kalbėti su vaikais šiomis temomis. Buvo polemizuojama, kad Slovakija privalo vykdyti įsipareigojimus, pasirašytus Kairo ir Pekino konferencijose. Bet iš tiesų kiekviena šalis turi teisę taikyti šias rekomendacijas, remiantis šalies kultūra, istorija ir pan.
Pažintis su užsienio šeimų organizacijų patirtimi parodė, kad Lietuvos švietimo tendencijos yra tokios pat kaip kitur. Visgi pasaulėžiūros klausimas nėra kategoriškai reglamentuotas tarptautiniu lygmeniu. Jis bent jau turi būti gerai aptartas ir priimtinas daugumai kiekvienos šalies žmonių. Todėl svarbu žinoti, kaip numatoma kalbėti, pavyzdžiui, apie smurtą šeimoje arba AIDS, narkotikų prevenciją šiuo metu rengiamose programose.
Minėtose NVO programose tradicinė šeima pristatoma tik kaip viena iš galimybių, raginant vaikus nebūti varžomiems stereotipų, aiškinama apie gėjų ir lesbiečių šeimų diskriminavimą, rekomenduojama vesti pamokas su socialinės atskirties žmonėmis, tolerancijos mokoma paneigiant lyties tapatybę ir bet kokias elgesio normas. Seksualinis švietimas taip pat dalinai vyksta biologijos pamokose, taip pat per AIDS prevenciją.
Tad labai reikalingas viešumas, kad ir tėvai, ir mokytojai, kurie seminaruose rengiami dirbti pagal naująsias programas, turėtų aiškų supratimą, ko kartu siekiame. Dėl to turėtų būti viešai prieinamas jų išsamus turinys. Be to, švietimo institucijos negauna informacijos, kada ir kokias organizacijas su jų metodikomis įsileidžia konkreti mokykla. Pavyzdžiui, AIDS centro vykdomos prevencijos turinys nėra viešai skelbiamas. Dar mokymai gali būti pristatomi kaip vaiko teisių įgyvendinimas.
Taip Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija (direktorė E. Kuliešytė, Tarybos pirmininkė – M. A. Pavilionienė) dirba su vaikais nuo 11 metų ir dalina informaciją, kurią šie paskleidžia savo draugams. Neseniai jų išmokyta 20 jaunuolių grupelė rinko parašus ir Sveikatos apsaugos ministerijai įteikė reikalavimus, kad kontraceptikai būtų labiau populiarinami tarp jaunimo, merginos nuo 16 metų galėtų darytis abortą be tėvų sutikimo, taip pat nežinant tėvams gautų visas kitas gydytojų paslaugas. Argumentuojama, kad jaunimo teisės yra pažeidžiamos, kai jie negali naudotis visomis priemonėmis.
Beje, ši asociacija dalyvauja vykdant prezervatyvų COOL rinkodarą, yra jų pardavimo akcininkė. Kažin, ar vaikų tėvai yra tinkamai informuoti apie asociacijos veiklą. Netrukus bet kokiai nevyriausybinei organizacijai kelias į mokyklą bus atviras. Nesant atrankai, galėtų vaikus sėkmingai išlaisvinti, pvz., NVO: „Nesvarbu, su kuo miegi“.
Šios ir kitos mažai kam žinomos problemos laukia sprendimo. Ar Lietuvoje atsirastų aktyvių tėvų, kuriems rūpi vertybinis vaikų ugdymas, kurie burtųsi bendram darbui? Juk švietimo pokyčiams vykdyti reikalinga ir tėvų organizacijų pagalba. Užsienio šeimų patirtis tai aiškiai liudija.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Ačiū už straipsnį. Vaikuose reikia ugdyti asmenybes, tvirtas, su požiūriu ir stuburu, su aiškiom vertybėm. Tik tokie žmonės išlieka ir sugeba būti laimingi. O dabar bandoma juos visais būdais pritempti prie tipo modernios visuomenės, kuri pati nelabai supranta link kur eina. O eina link susinaikinimo.
Ačiū už straipsnį. Labai aktuali tema. Esu už vertybinį vaikų ugdymą ir prisidėčiau prie tokios organizacijos veiklos. Kas ją įkurs? Kol kas savo aplinkoje, kur nevaržomai klesti seksualinio švietimo propaguotojai, priešinuosi individualiai.
džiaugiuosi tokio straipsnio pasirodymu. Tik man, nedaug žinančiai apie įvairias "peripetijas" Lietuvoje pritrūko žinių būtent apie Lietuvą. Ką reiktų daryti, o ne kas daroma. Turime įdingą praktiką, tai jaučiasi ir šiame straipsnyje, pasakyti kas blogai ir padėti tašką. Tikiuosi, jog straipsnio autorė taip kruopščiai parengus medžiagą ir išanalizavusi užsienio praktikas parašys dar vieną straipsnį, ką jos manymų reiktų daryti Lietuvoje. Smagu būtų sulaukti ir komentarų, ką mano tėvai ar mokytojai kasdien susiduriantys su šiomis problemomis. Juo lab, kad straipsnis "Šeimos.." skyriuje vedamasis. Sekmės Laimai ir dar kartą Ačiū
Jau vien tai, kad net "bernard." straipsnis "nukištas" rodo, kaip labai bijomasi tų agresyviųjų NVO. Kas perskaitys, kiek perskaitys? Taigi, panašu, kad kova reikalinga labai ir jai reikia stiprių dvasiškai žmonių. Aš už!!!!
Backlash Begins Against Obama’s LGBT agenda By Wendy Wright NEW YORK, January 20 (C-FAM) The citizens of several countries are pushing back against President Obama’s lesbian, gay, bisexual, and transgender foreign policy imperative. Leaders in El Salvador launched a website on “Obama’s Corrupting Foreign Policy” and are asking the U.S. Senate to reject Obama's nominee for ambassador to their country. President Obama announced in December that the promotion of lesbian, gay, bisexual, and transgender (LGBT) behavior is a top foreign policy priority, even for the U.S. military overseas. At the same time, Secretary of State Hillary Clinton gave a high-profile speech at the UN equating LGBT status with religion. The State Department told oambassadors worldwide to recognize “gay pride month," and it released a list of “accomplishments” including the fact that a U.S. ambassador had published an OpEd promoting the LGBT agenda on behalf of the United States . Mari Carmen Aponte, a temporary ambassador to El Salvador, published an essay conflating disapproval of homosexuality with “brutal hostility” and “aggression” by “those who promote hatred.” It is Salvadorans’ “responsibility” to become advocates for LGBT issues and “to inform our neighbors and friends about what it means to be lesbian, gay, bisexual or transgender,” she wrote. The OpEd ran in a major Salvadoran newspaper in June, igniting a firestorm by offended citizens. More than three-dozen leaders in Latin American countries rebuked the ambassador. In a declaration in a Salvadoran newspaper, they accused the U.S. representative of “disregarding our profound Christian values, rooted in natural law,” by trying to “impose . . . a new vision of foreign and bizarre values, completely alien to our moral fiber, intending to disguise this as ‘human rights’” with “an air of superiority.” The only thing they agreed with, they stated, is that violence should be repudiated “just the same as against skinny, fat, tall or short” people. The leaders also sent a letter to U.S. Senators protesting Aponte’s appointment. At a congressional hearing in December, Senator Jim DeMint read their complaint and criticized Aponte’s “presuming to represent the views of all Americans” in her OpEd. “I would like to apologize to the Salvadoran people on behalf of the United States and reassure them that most Americans share their values," DeMint said. Salvadorans perceived that the assault extended beyond Aponte and launched a website this week exposing “Obama's Corrupting Foreign Policies.” It chronicles the campaign by US officials to promote homosexuality, and the counter-campaign by Latin Americans. The Washington Times, a major Washington, DC newspaper, published a letter from Latin American leaders warning that the aggressive promotion of homosexual rights constitutes a “war on religion.” The Obama administration has placed people in other countries “on the front lines,” the letter said, and is “demeaning our culture and insulting our values.” The leaders wrote, “We support the legitimate human rights of all our citizens. We do not support made up ‘homosexual rights’. We do not appreciate the ambassador from another country coming in and preaching to us. We intend to defend our moral values and preserve our families.” In Pakistan, the US embassy hosted an LGBT “pride celebration” in June which provoked protests in several cities. A leader of one of the rallies said, “America has unleashed a storm of immoral values" and "we’ll resist at all costs.” The U.S. ambassador to Serbia promoted a homosexual rights march in that country last October which led to riots with an explicitly anti-Western tone http://www.c-fam.org/fridayfax/volume-15/backlash-begins-against-obama%E2%80%99s-lgbt-agenda.html