Lietuvos mokyklų pedagogai kuria naują kompetencijų ugdymu paremtą mokymo ir mokymosi filosofiją. Greitai kintančiame šiuolaikiniame pasaulyje žinios nuolatos atsinaujina, todėl švietimo sistema turi daugiau dėmesio skirti ne žinių perteikimui, o kompetencijoms ugdyti. Ši sąvoka  aprėpia žinias, gebėjimus ir vertybines nuostatas, kurių pusiausvyra padeda žmogui prisitaikyti prie profesinės aplinkos, darbo ar gyvenimo kaitos.  

Apie 500 lietuvių kalbos ir gamtos mokslų mokytojų bei mokyklų vadovų dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose, kaip ugdyti  mokinių esmines kompetencijas. Jų metu buvo parengti kompetencijų ugdymo konsultantai. Taip pat numatoma sukurti kompetencijų ugdymo interneto svetainę, elektroninę biblioteką, lietuvių kalbos ir gamtos mokslų skaitmenines mokymosi priemones bei kt. Šiam projektui iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto skirta 9 mln. litų.

Žinių per daug, žinių nebeužtenka

Projekto dalyvė Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos biologijos ir chemijos vyresnioji mokytoja Virginija Katkuvienė sako, kad pedagogui reikia daugiau galvoti ne apie savo mokomą dalyką, bet apie vaikus. „Ką dar be žinių ir gebėjimų mokiniai išsineš iš pamokų? Ar sugebėjau juos padrąsinti, ar jie išmoko padėti bendraklasiams? Ar pavyko įrodyti, kad nieko nėra neįmanoma? – po kiekvienos pamokos dabar savęs klausia pedagogė. – Gal mano mokiniui ir nepavyks teisingai užrašyti mitybos grandinės, bet jis padarė lesyklėlę ir visą žiemą lesino paukščius. Ar nereikia už tai jo pagirti?“

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos mokytoja A. Kibildienė, mano, kad dabar jos pamokose mokiniams smagiau. „Stengiuosi, kad vaikai matytų savo pažangą, patirtų sėkmę ir tiesiog mėgautųsi pačiu mokymosi procesu.“ Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos archyvo nuotrauka

Pasak mokytojos V. Katkuvienės, projektas paskatino atkreipti dėmesį į bendrųjų kompetencijų ugdymą. Daugelį formulių, dėsnių mokiniai pamirš arba jų niekad neprireiks, bet jam tikrai pravers gyvenime pasitikėjimas savimi, gebėjimas sutarti su kitais, imtis iniciatyvos, mokėti rasti reikalingą informaciją.  

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Asta Kibildienė sako, kad po projekto mokymų jos pamokos tapo paprastesnės, bet įvairesnės. Pagrindinis tikslas tapo ne išdėstyti temą, o ugdyti mokinių kompetencijas, ypač išmokyti mokytis ir komunikuoti.  „Turime stengtis  pateikti mokiniui ne kuo daugiau žinių, bet ugdyti jį kaip žmogų. Tai nėra lengvas uždavinys, bet kasdien mokausi, kad prie jo priartėčiau“, – pasakoja mokytoja. 

Teorija prasideda nuo praktikos  

Pasak Ugdymo plėtotės centro (UPC) vykdomo projekto vadovės Onos  Vaščenkienės, šis projektas  – vienas pirmųjų bandymų naujas mokymo metodikas pradėti kurti remiantis praktine patirtimi. „Mūsų projekte rengiama kompetencijų ugdymo metodika gimsta po ilgo darbo su mokytojais ir mokiniais. Ją kuriame kartu, remdamiesi praktika, gilindamiesi į mokytojų pastabas“, – sako O. Vaščenkienė.

V. Katkuvienė iš Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos prisipažino, kad vieną dieną ją sukrėtė mintis, kad dauguma mokinių gali išvardyti mitozės etapus, bet neskiria beržo lapo nuo drebulės: „Mokome daugybės sudėtingų dalykų, kurių galbūt net neprireiks gyvenime, o paprastiems dalykams nebelieka laiko? Tai buvo postūmis keistis.“ Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos archyvo nuotrauka

Pirmajame projekto etape pedagogų komandos iš dešimties atrinktų mokyklų dalyvavo mokymuose ir juose išmoktus dalykus bandė taikyti savo pamokose. Vienos iš projekto veiklų vedėja Raimonda Jarienė pasakoja, kad buvo dirbama su kiekvienu mokytoju –  aptariami pamokų scenarijai, stebimos pamokos, kartu ieškoma geriausio sprendimo keblesnėje situacijoje. Dalis pamokų buvo nufilmuota – sukauptas vaizdinės medžiagos bankas jau šį pavasarį taps prieinamas specialioje svetainėje, kurioje bus sudėta ir kita projekto metu parengta medžiaga.  

Mintis pedagogų mokymui panaudoti filmuotą medžiagą kilo todėl, kad ne visada įmanoma raštu paaiškinti kai kurių metodų taikymą – kartais tiesiog geriau pamatyti. R. Jarienė sako, kad nebus  suvaidintų idealių pamokų: „Rodysime tikras pamokas – su  pedagoginiais „perliukais“ ir  klaidomis.“

Projekte dalyvavę mokytojai tapo kompetencijų ugdymo konsultantais. Jie padės antrojo etapo dalyviams, ves mokymus kitose mokyklose. Mokytojai su savo mokiniais taip pat išbando integruotam gamtos mokslų mokymui skirtus vadovėlio komplekto skyrius 7–8 klasėms.

Vaikai nepastebi, kad mokosi 

Lapkričio pradžioje vykusioje parodoje „Mokykla 2011“ ypač didelio susidomėjimo sulaukė pagal projektą parengtos skaitmeninės lietuvių kalbos ir gamtos mokslų mokymo priemonės.

 „Mokytojai, išbandę mūsų rengiamas skaitmenines priemones, sako, kad vaikai net nepastebi, kad mokosi“, – sako O. Vaščenkienė. – Pavyzdžiui, lietuvių kalbos galima mokytis klausantis pasakojimų, kuriant komiksus, žaidžiant žaidimus. Gamtos mokslų priemonės leidžia atlikti įvairius eksperimentus, tiriamuosius darbus, stebėti plika akimi nematomus procesus, pavyzdžiui, kaip vystosi drugys.“

Nors 5–6 klasių lietuvių kalbos ir 7–8 klasių gamtos mokslų skaitmeninių mokymo priemonių svetainės dar nėra oficialiai atidarytos, tačiau jau dabar galima pradėti jomis naudotis.  

Šios priemonės bus skirtos mokinių savarankiškam darbui klasėje ir namuose, mokymuisi bendradarbiaujant. Yra galimybė savarankiškai atlikto darbo rezultatus siųsti el. paštu mokytojui ar bendraklasiams. „Ketiname sukurti ir bendradarbiavimo įrankį, kuris leis daryti bendrus projektus su kitomis Lietuvos ar net užsienio mokyklomis“, – savo planais dalijasi projekto vadovė.