Sausio 17 d. 14 val. galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius) atidaroma Prano Lapės (1921–2010) kūrybos paroda.

Parodoje pavadinimu „Smėlio metamorfozės“ pristatomi 35 Prano Lapės darbai, daugelyje jų yra naudojamas smėlis, įvairios spalvinės jo variacijos. Parodoje eksponuojamų kūrinių technika ir motyvai išryškina Lapės gamtiškumą, artumą natūrai. „Aš esu daręs abstrakčiai ekspresionistinių darbų. Vis tik mano tapyba visą laiką buvo susijusi su gamta. Negalėjau atitrūkti nuo jos. Gamta daug reiškė. Nuo jos niekada ir niekur nepabėgau. Net jeigu nebūdavo konkrečių figūrų, spalvos ir formos ateidavo iš aplinkos. Manau, kad apskritai — abstrakčiajame ekspresionizme gamta yra labai svarbi,” – yra sakęs P. Lapė pokalbyje su V. Poškumi.    

Parodoje pristatomi dailininko kūriniai atspindi skirtingus kūrybos laikotarpius: impresionistinio stiliaus peizažus, juodai baltą periodą, abstrakčius ekspresionistinius darbus bei koliažus. Visus juos vienija dėmesys gamtai, tam kas natūralu, tikra – žemės spalvų abstrakcijos, naudojamas tikras smėlis, koliažuose žuvų atspaudai, medis, akmens skalda ir pan.

Pats autorius teigia: „Gamta mane veikė kaip dailininką. Ilgą laiką gyvenau prie jūros. Kai būni prie jūros, veikia trys dalykai — juoda akmens uola, miško ir pievų žaluma, vandens mėlynė. Tad mano tapyboje atsirado mėlyna, žalia ir juoda (bet jokios šiose spalvose simbolikos nereikia įžiūrėti). Vėliau kurį laiką dirbau vien juodai — tam, kad išsilaisvinčiau. Kai dirbi pagal kažkokį modelį — jis tave varžo. Kai tapai pagal ką nors, tai ir tapai pagal ką nors. Dėl to ir dariau vien juoda-balta. Manau, kad monochromiškumo dėka išlaisvėjau.“

Pranas Lapė gimė 1921 m. Klaipėdoje, mirė 2010 m. Vilniuje. 1941-1943 m. studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Per Vokietiją, Suomiją ir Norvegiją 1945 metais pasiekė Švediją, kur 1945–1946 m. tęsė studijas Stokholme, privačioje Anderso Beckmano mokykloje, baigęs dėstė joje piešimą. Švedijoje Lapė sukūrė kelis didelio formato sieninės tapybos paveikslus viešiesiems pastatams, apipavidalino du pasaulinius renginius – Pasaulio sporto parodą (1948) ir Pasaulio medicinos seserų kongreso salę (1949).

1949 m. pabaigoje emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Niujorke, Manhatane, kur dirbo reklamos srityje, bendradarbiavo su leidyklomis. 1957 m. persikėlė į Roveitoną (Konektikuto valstija), sukūrė kelias pripažinimo sulaukusias meno programas privačioms mokykloms. Tik būdamas 57-erių galėjo atsidėti vien kūrybai, tuomet gyveno Čemberlene (Meino valstija). Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Pranas Lapė grįžo gyventi į gimtinę. 

Tapyba dailininko aistra tapo dar gimnazijoje, ypač didelę įtaką jam padarė dėstytojas V. Kairiūkštis. Iš pradžių kūręs figūrinę tapybą, Lapė ilgainiui vis labiau linko į abstraktųjį ekspresionizmą. Dailininkas nedarė eskizų, sakydamas, kad tapydamas jaučiasi kaip Kolumbas, kuris plaukė į Indiją, o atrado Ameriką.

Tapybą yra eksponavęs individualiose parodose Long Ailende (1965), Čikagoje (1969), Niū Kenane (1980), Brukline (1981), Bostone (1985). Dalyvavo grupinėse lietuvių išeivijos ir amerikiečių dailės parodose. Paskutinius  trejus metus dailininkas negalėjo tapyti, nes nematė dienos šviesos.

Paroda galerijoje „Kunstkamera“ veiks nuo š. m. sausio 17 d. iki vasario 18 d.