2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Rusų dramos teatre – monospektaklis „Kritimas į tamsą“

2012-01-12
Rubrikose: Kultūra » Scenos menas  Kultūra » Informacija 

Lietuvos ir užsienio šalių žiūrovų šiltai publikos sutiktas J.Miltinio dramos teatro spektaklis „Kritimas į tamsą" bus parodytas ir Vilniuje, Rusų dramos teatre.

Sausio 22 d. 18 val. vilniečiai galės išvysti Sauliaus Varno režisuotą monospektaklį, kuris žavi dėmesio verta, stipria  ir įtaigia Vidmanto Fijalkausko vaidyba. Spektaklyje vienas aktorius įkūnija kelis personažus. Efektui sustiprinti pasitelkti įrašyti tekstai, videoprojekcija. Monospektaklis „Kritimas į tamsą“ buvo apdovanotas specialiu Ukrainoje vykusio festivalio „Vidlunnja 2011“ diplomu už režisūros, scenografijos ir aktorystės sintezę. „Kritimas į tamsą“ buvo apdovanotas ir tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Atspindys“ už aktualią šiuolaikinę V.Nabokovo interpretaciją.

Vladimiro Nabokovo romanas „Kamera obskura“ – provokuoja ne mažiau nei romanas „Lolita“ ir yra vienas įtaigiausių rašytojo kūrinių. Siužetas įtemptas kaip spyruoklė ir kartu paprastas kaip formulė. Kūrinyje kalbama apie nesibaigiančias meilės paieškas, žmogaus fizinį ir dvasinį aklumą, pasaulio nepažinumą ir būties absurdą. Jau pats pavadinimas „Kamera obskura“ yra dviprasmiškas. Tai ne tik pirmojo įrenginio, leidusio ekrane projektuoti apverstą vaizdą, įvardijimas, bet ir nuoroda į iškreiptą pasaulio suvokimą, sąmoningą tikrovės ignoravimą.  

Pagrindinis romano ir pjesės herojus menotyrininkas Bruno Krečmaras skiriasi su švelnia ir jautria žmona Ana-Liza, nes neatsispyrė pagundai suvilioti šešiolikmetę pozuotoją Magdą. Aistra tokia didelė, kad jis net nenueina į dukters laidotuves. Vėliau – avarija, trauma, apakimas ir netikėtas vidinis praregėjimas: aplinkui, pasirodo, vien melas ir apgaulė.

Inscenizacijos autoriai, išlaikydami gana niūrią, pesimistinę romano nuotaiką, kuria sudėtingą psichologinį nesėkmingų meilės paieškų iškankinto žmogaus portretą. Jis, ko gero, šiek tiek primena patį Nabokovą, visada siekusį vidinės laisvės ir nuolat kovojusį su nostalgija bei neviltimi.

Aktoriui tenka nelengva dalia – tai subtiliai ir jausmingai, tai aštriai ir drastiškai įkūnyti iš karto du personažus: savotiško atsainaus stebėtojo bei šalto moralizuotojo Aktoriaus ir Bruno Krečmaro, sutrikusio ir palūžusio meilužio. Tad žiūrovo laukia nepaprastas susitikimas su unikalios rusiškos dvasios apraiška, kuri ir šiais moderniais laikais nepraranda universalaus aktualumo.

„Spektakliui „Kritimas į tamsą“ pasirinkau vieną iš daugelio romano „Kamera obskura“ temų: A.Strindbergo irgi pamėgtą, raudona gija einančią per visą jo kūrybą lyčių priešpriešos temą. V.Nabokovas siekia atskleisti kitus dviejų žmonių traukos ir tarpusavio kovos aspektus nei A. Strindbergas.

Bandoma suprasti, kodėl dviejų žmonių gyvenimas, prasidėjęs iš didelės aistros, baigiasi taip tragiškai. Kodėl vienas iš poros, mylintis, ištikimas, sąžiningas net mažiausiose smulkmenose prieš savo išrinktąją, sulaukia tokios skaudžios jos išdavystės? Kodėl galiausiai stipri trauka vienas kitam virsta priešiškumu ir žūtbūtine tarpusavio kova? Manau, visas šias meilės peripetijas puikiai perteikia talentingas aktorius Vidmantas Fijalkauskas“, - sako S.Varnas

Žymus Maskvos GITIS’o profesorius Aleksandras Barmakas atsiliepė taip: „V.Nabokovo prozos perkėlimas į sceną – nepaprastai subtilus, sunkus, neretai beveik neįgyvendinamas dalykas. Teatras iš esmės yra grubus, juslingas ir kūniškas menas. Kad ir kokia žiauri, sudėtinga, atvira, apgaulingą šilko voratinklį primenanti būtų ši proza, ji kartu yra nematomomis gijomis audžiamos mintys,  ji – lengva, skaidri, nesvari.

Saulius Varnas ir Vidmantas Fijalkauskas įgyvendino tai, kas beveik nesuvokiama: režisieriaus užprogramuotą V. Nabokovo, nuostabaus, šiurkštaus, pikto rusiško egzilio klouno, sukurtos protingos, elegantiškos, ciniškos ir karčios prozos sceninį gyvenimą. Ką režisierius įžiūrėjo Nabokovo kūryboje? Deginantį širdies karštį, aistrą ir skausmą, kurių nenorėtų pripažinti net pats autorius. Ir sukūrė giliai žmogišką, subtiliai „nabokovišką“ pastatymą“.

Vienos dalies monospektaklis „Kritimas į tamsą" pagal Vladimiro Nabokovo romaną „Kamera obskura“, bus rodomas sausio 22 d. 18 val. Rusų dramos teatre.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Aidas Marčėnas „Ištrupėjusios rdvės“

„Ištrupėjusios erdvės“ – tai poeto Aido Marčėno „devynių gyvenimų eilės“, arba dvyliktasis eilėraščių rinkinys. Naujuose eilėraščiuose skleidžiasi kasdien patiriami išgyvenimai, dabartinio pasaulio ir žmogaus būsenos, aktualūs apmąstymai.