Rašau, nes labai skaudu ir negaliu tylėti dėl to, ką dažnai matau lankydamasi Verkių regioniniame parke, Vilniuje. Žinoma, kalbėsiu apie šiukšles, užterštą vandenį ir vandalizmą. Dažnai su mažamečiu sūnumi einame pasivaikščioti į parką, vaikštome įvairiais maršrutais: aplankome Trinapolio vienuolyną, einame palei Kedrono-Baltupio upelį iki V Kryžiaus Kelio stoties, kur įrengta koplytėlė ir tiltas per Kedrono upeliuką. Praėjusį rudenį tiltas atrodė kaip po karo – turėklai nuversti, nuplėšti...

Jau ne pirmi metai eidami pasivaikščioti nešamės šiukšlių maišus ir kartą per mėnesį (vasarą, o rudeniop tenka ir dažniau) prirenkame daugybę šiukšlių, lyg neturėtume ką daugiau parke veikti. Norėtume ilsėtis, kaip ir priklauso parke, tačiau juk negali vaikštinėti ir apsimesti, kad viskas tvarkoje. Nemanau, kad ir piligrimai, kurių eisenos pavasarį padažnėja, gali susikaupti maldai, žengdami per šiukšles šventuose Kryžiaus Kelio stotyse...

(...) Esu įsitikinusi: pas tvarkingą šeimininką visada anksčiau ar vėliau ateis gerovė, ir net tik materialinė.

Praėjusį rudenį pabandėme nueiti iki minėtos V stoties Kalvarijų Kelyje iš kitos pusės, kur prasideda ir nuostabiai vinguriuoja Kedrono upelis. Štai ten tai pamatėme... visas upelis užterštas, tiesiog užkimštas šiukšlių, gražieji jo skardžiai, kurie tęsiasi pro Trinapolio gatvę, taip pat šiukšlini, pilni skudurų ir dar nežinia kokios bjaurasties... Beje, šioje atkarpoje nelabai kas vaikštinėja, nes upeliuko skardžiai gana statūs. Tačiau vietiniams ten „baliavoti“ patinka, ir visas šlamštas plukdomas jau abejotinai šventais (?) vandenimis iki pat Trinapolio vienuolyno, o galbūt ir toliau – į Nerį. Šį pavasarį, ir jau gerokai po akcijos „Darom“, kai nemažai šiukšlių buvo surinkta, Kedrono upelyje radome didelį išmesto kompiuterio monitorių, tyčia įridentą ir sudaužytą upelyje. Ištraukėme. Po vasaros radome dar daugiau vartotojų atliekų nei pavasarį...

Galėčiau papasakoti ir daugiau įspūdžių iš vieno iš gražiausių parkų Vilniuje, tačiau labiausiai noriu atkreipti visų gerųjų žmonių dėmesį ir pasiūlyti jiems, jei įmanoma, imti ir vieną savaitgalį susitikus nurinkti nuo upelio pakrančių šiukšles, pradedant nuo upelio pradžios. Manau, užtektų ir dešimties žmonių, o gal ir mažiau, kad išvaduotume upelį. Nes juk ir vienas žmogus daug ką nuveikia... Vis ruošiausi anksčiau parašyti, bet džiaugiausi, jog pagaliau tai darau dabar. Manau, kad tokiu veiksmu tokioje sakralioje vietovėje būtų galima su tikinčiųjų ir gyventojų pagalba nors kuriam laikui apvalyti šią žemę, kuri yra niekinama, teršiama, negerbiama... Ir ne tik šioje vietoje reikia švarintis!

Norėčiau atkreipti ir Verkių seniūnijos, o gal ir parkų direkcijos dėmesį į tai, kad šiame parke tvarka tikrai menkai palaikoma: dažnai deginami laužai, šiukšlinama, padangos nuo neatmenamų laikų tirpsta ežerėliuose, telkinių pakrantėse, šiukšlių dėžių – raskite nors vieną. Siūlyčiau paprasčiausiai pastatyti šiukšliadėžių ir nors retkarčiais jas išvalyti. Vieną mes jau sukonstravome. Iš upelyje rastų padangų. Ir nesvarbu, kad trūksta lėšų. Esu įsitikinusi: pas tvarkingą šeimininką visada anksčiau ar vėliau ateis gerovė, ir net tik materialinė.