Fotoalbumas „Zarasų miesto ir apylinkių senoji architektūra“
2011 m. Zarasų krašto žmones nudžiugino miesto ir apylinkių senąją architektūrą pristatantis ir įamžinantis leidinys „Zarasų miesto ir apylinkių senoji architektūra“. Šis leidinys – tai svarbi ir sveikintina Zarasų krašto muziejaus darbuotojų iniciatyva fotoalbume įamžinti dar išlikusią bei pristatyti jau tik archyviniuose dokumentuose užfiksuotą, Zarasų miesto ir jo apylinkių mūrinę bei medinę architektūrą.
 |
90-ties puslapių fotoalbumą sudaro įžanga, kurioje, remiantis istorikų, architektų tyrimais bei archyviniais šaltiniais, apibendrinta Zarasų miesto ir apylinkių istorija nuo XV a. iki 1970 metų (įžanga pateikiama ir anglų kalba) bei trys dalys, kurių pirmoji skirta Zarasų miesto senajai architektūrai. Čia daug dėmesio skirta Zarasų miesto centrinės dalies gatvių tinklui, publikuojamas archyvinis 1907 m. Zarasų miesto planas, archyvinėse bei dabartinėse miesto pastatų ir bendrų vaizdų nuotraukose pristatomi pastatai ir miesto vaizdai nuo 1911 m. iki šių dienų. Šioje knygos dalyje, be senųjų pastatų ir miesto vaizdų, pristatomi ir tokie vietinės reikšmės istorijos ir dailės paminklai kaip obelisko, įamžinančio Kauno-Daugpilio kelio nutiesimą, istorija – fotonuotraukos nuo 1845 m. iki 2011 m., išlikusi ir saugoma šio kelio grindinio atkarpa bei Šaltupėlės koplytėlė.
Antroji knygos dalis skirta seniesiems Zarasams. Čia publikuojamos vien tik archyvinės nuotraukos, pristatančios miesto pastatus ir vaizdus Tarpukariu ir sovietmečio laikotarpiu.
Trečiojoje leidinio dalyje pristatoma Zarasų apylinkių senoji architektūra. Didžioji dauguma čia pateikiamų paminklų yra buvusių dvarų ir palivarkų sodybos (Juozapavos, Laukesos, Mukulių, Naujadvario, Romancų buvusių dvarų sodybos, Izitos, Raudondvario buvusių palivarkų sodybos). Taip pat pristatomi vietinės reikšmės istorijos paminklai – Lietuvos muitinės pastatas, Smėlynės gyvenvietėje, Kavoliškių kaimo vandens malūnas, pakabinamas tiltas per Nikajos upelį ir respublikinės reikšmės paminklai – Šlyninkos vandens malūnas bei Kelio apeivio namas Asavytų kaime.
Kultūros paveldo departamento informacija
