Prieš pat prasidedant 2012-iesiems Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre atidaryta Samuelio Bako tapybos retrospektyvinė paroda „Gyvenimo stotys“. Joje eksponuojami 37 dailininko darbai, geriausiai atspindintys menininko kūrybą.

Samuelio Bako paveikslai ekspozicijos lankytojams kalba apie tą istoriją, tą litvakų paveldą, kurį daugelis Lietuvoje gyvenančių jau yra primiršę ar iš viso nežino.

Dailininkas gimė 1933 metais rugpjūčio 12 d. Vilniuje. Į S. Bako gabumus dailei pirmą kartą buvo atkreiptas dėmesys jo darbų parodoje, kuri Antrojo pasaulininio karo metais surengta Vilniaus gete. Jaunajam Samueliui tada buvo devyneri.

Karo pabaigoje S. Bakui su motina pavyko ištrūkti iš mirties gniaužtų į Vokietiją, Perkeltųjų asmenų stovyklą. Iš ten 1948 m. jie išvyko į Izraelį, 1953 m. S. Bakas studijavo dailės mokslus Paryžiuje. Vėliau menininkas gyveno ir kūrė įvairių šalių miestuose, o šiuo metu gyvena Vestone, Masačiusetse.

Nuo 1959 m. dailininkas surengė personalinių parodų geriausiuose Niujorko, Bostono, Londono, Paryžiaus ir kitų didmiesčių meno centruose, muziejuose ir galerijose. Tačiau šie sėkmės ženklai neišblukino iš menininko drobių Holokausto prisiminų, Vilniaus patirčių, kurios vienaip ar kitaip atsiskleidžia S. Bako kūryboje.

Ši, jau antrą kartą Lietuvoje rengiama Samuelio Bako paroda yra galimybė dar sykį per dailininko paveikslus, per neįkainojamą litvakų paveldą sugrįžti prie neišplėšytos bendražmogiškosios istorijos knygos.

„Bernardinai.tv“ siūlo laidą apie S. Bako parodą ir jos rengimo aplinkybes bei kviečia stabtelėti ties dailininko „Gyvenimo stotimis“. Bent jau tam, kad būtų prisimintos ir išvystos savosios.