2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

LKKA ir Alberdyno universiteto mokslininkai bendradarbiauja tirdami genus

2012-01-13
Rubrikose: Visuomenė » Švietimas ir ugdymas  Gamta ir mokslas » Mokslas 

LKKA mokslininkai A .Lionikas ir A. Ratkevicius

Jau ne vienerius metus Lietuvos kūno kultūros akademija ( LKKA) bendradarbiauja su Aberdyno (Škotija) universiteto Medicinos mokslų fakultetu.

Šių aukštųjų mokyklų mokslininkai kartu atlieka genetinių veiksnių tyrimus ir bando atsakyti į klausimą: kiek jie svarbūs žmogaus sveikatai ir fizinėms ypatybėms- jėgai, greitumui bei ištvermei.

Nors genetikos mokslas per pastaruosius kelis dešimtmečius gerokai pasistūmėjo į priekį, tačiau iki šiol nežinoma, kurie genai ir kiek turi įtakos sporto rezultatams, kodėl vieni sportininkai pasiekia stulbinamų rezultatų, o kiti lieka jų šešėlyje.

Pasak LKKA Taikomosios biologijos ir reabilitacijos katedros vedėjo daktaro Aivaro Ratkevičiaus panašūs tyrimai atliekami Didžiosios Britanijos, JAV ir Skandinavijos šalių universitetuose.

Siekdami žengti dar vieną žingsnį į priekį LKKA mokslininkai, bendradarbiaudami su  kolegomis iš Aberdyno ir Edinburgo universitetų, Akademijoje pradėjo vykdyti naują tyrimų programą „Per pastaruosius 10 metų genų tyrimams skiriama ypatingai daug dėmesio, sukurti nauji tyrimo metodai padedantys įvertinti genų ypatybes. Panaudojus šias metodikas, pavyko nustatyti gana nedideles genomo sritis lemiančias kai kurių žinduolių raumenų masę ir jėgą. Šiuo metu mes siekiame nuo genomo sričių artėti prie konkrečių genų,“- sakė dr. A. Ratkevičius.  

Mokslininkų tyrimai svarbūs ne tik profesionaliajam sportui, bet ir žmonių sveikatai. „Žinome, kad nuo 65 metų žmogaus raumenų masė sparčiai nyksta. Išsiaiškinus, kokie genai ir molekuliniai mechanizmai turi įtakos raumenų masei, funkcijai ir jų pokyčiams, bendradarbiaujant su farmacijos įmonėmis, galima pradėti kurti vaistus mažinančius raumenų nykimą“,- teigė Akademijos mokslininkas A.Ratkevičius.

Genų tyrimai laboratorijose atliekami taikant įvairius pelių ir jų ląstelių tyrimo modelius, nes šių gyvūnų genetinės ypatybės panašios į žmogaus. Aberdyno universitete yra visa būtina įranga tokiems tyrimams. Panašią laboratoriją ketinama įrengti ir Akademijoje. Pasak dr. A.Ratkevičiaus genams tirti reikia ne tik mokslininkų žinių, bet ir lėšų. Aberdyno universitete įrengta moderni laboratorija, veikia įvairios mokslinių tyrimų finansavimo programos, kurios padeda mokslininkams apsirūpinti brangiai kainuojančiomis tyrimams reikalingomis medžiagomis. Lietuvos ir Škotijos mokslininkų tyrimų rezultatai skelbiami genetikos mokslo elito žurnale „Physiological Genomics”.

Aberdyno universitete ne vienerius metus dirba Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslininkai Aivaras Ratkevičius ir Arimantas Lionikas,  jie glaudžiai bendradarbiauja su  Akademijos mokslininku dr. Tomu Venckūnu bei doktorantu Audriumi Kilikevičiumi. Škotijos universitetas daug dėmesio ir lėšų skiria Raumenų ir kaulų tyrimo programai, kurioje genus ir molekulinius mechanizmus tiria 40 mokslininkų iš įvairių šalių. Ateityje ketinama dar glaudžiau bendradarbiauti su Aberdyno universitetu ir plėsti tyrimų sritis.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Sutemos tirščiausios prieš aušrą. Apie priklausomybės ligą ir sveikimo kelią

Ši knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija, moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.

 

Gaoussou Diawara

Kiek trunka mėnuo Afrikoje, kodėl Europa laiko galvą šaldytuve, kuo lietuviai panašūs į maliečius ir ar karus Afrikoje pakeis vienybė? Visu glėbiu įžvalgų su mumis dalinosi žymus Malio poetas Gaoussou Diawara.

Arūnas Peškaitis OFM

Jutau baimę, tačiau ne tiek dėl fizinio saugumo, kiek dėl to, kad nežinojau, nei kaip reaguoti, nei ką sakyti. Turbūt taip atsiskleidė ir mano puikybė, nes įsivaizdavau, jog turiu nuteistiesiems sukelti kažkokį efektą.

Tomas Viluckas

Už padėtį žiniasklaidoje yra atsakingi: jos turinio kūrėjai (patys žurnalistai), jai palankios aplinkos sudarytojai (valstybės institucijos) ir jos vartotojai (visuomenė).