2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Mėgėjišką stintų žvejybą pažeidėjai paverčia verslu

2012-01-13
Rubrikose: Gamta ir mokslas » Aplinkosauga 
Žvejyba

EPA nuotrauka

Pastaruoju metu prasidėjus intensyviai stintų žvejybai, ant Palangos tilto susirenka daugybė žvejų mėgėjų.

Šios savaitės pradžioje, pirmadienį ir antradienį, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pareigūnai patikrino, kaip jie laikosi mėgėjiškos žūklės reikalavimų. Aplinkosaugininkams talkino Palangos miesto policijos komisariato pareigūnai.

Reido metu buvo nustatyta 13 pažeidėjų, kurie žvejojo neturėdami licencijų. Tai daugiausia Palangos ir Kretingos gyventojai. Jiems bus skirtos administracinės nuobaudos. Taip pat bus nubausta dar 13 pažeidėjų, kurie naudojosi draudžiamo dydžio – didesniu kaip 3 m skersmens – tinkliniu samčiu. Tokie žvejybos įrankiai buvo konfiskuoti.

Kaip sakė Klaipėdos RAAD‘o direktorius Andrius Kairys, šiuo metu ant Palangos tilto gali žvejoti tik turintieji licenciją. Nors Klaipėdos regione išimties tvarka leidžiama naudotis nestandartiniais žūklės įrankiais ir būdais, bet yra nustatyta, kad tinklinis samtis, vadinamasis graibštas, gali būti ne platesnis kaip 3 metrų skersmens, o jo „akys“ – ne didesnės kaip 12 milimetrų. Tačiau kai kurie pažeidėjai, norėdami sugauti kuo daugiau stintų, naudojosi 5 ar net 6 metrų pločio graibštais. Jų pasiteisinimais, kad nežinoję apie tokius apribojimus, gali patikėti tik naivuoliai. Dauguma pažeidėjų stintas nuo Palangos tilto žvejoja ne pirmus metus. Nutarimas, kokio dydžio tinkliniais samčiais leidžiama žvejoti, buvo priimtas prieš septynerius metus.

Reido metu taip pat buvo nustatyta pažeidėjų, kurie nepaisė reikalavimo žvejoti tik pakėlimo būdu. Jie prie medinių tilto turėklų pritvirtindavo metalinius keltuvus graibštams iškelti, nors tai ir draudžiama. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl pažeidinėjami reikalavimai, Klaipėdos RAAD‘o direktoriaus nuomone, yra tai, kad mėgėjiška stintų žvejyba virsta neteisėtu verslu.

Aplinkos ministerijos informacija

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Nemuno kilpos

Šiandien sukanka 20 metų nuo to laiko, kai buvo pradėtos taikyti dvi pagrindinės ES gamtos išsaugojimo ir jos išteklių tvaraus naudojimo priemonės.

jerubė

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojų pasakojimas apie gegužės gamtą.

meldinė nendrinukė

Nors vandens lygis viksvinėse pamario pievose ir pelkėse dar gana aukštas, oras permainingas, tad lizdus sukti ankstoka.

BEF ekspertas Kęstutis Navickas

Dažnai planuojame savo keliones bandydami pamaitinti protą: nueiname prie stendų, paskaitome, kokie paukščiai, kirminai ar vabzdžiai gyvena, peržiūrime jų lotyniškus pavadinimus, tačiau ar tai priartina žmogų prie aplinkosaugos, ar paskatina jo norą išsaugoti gyvąją gamtą ir kraštovaizdį?  

kelias

Pamėginkime pamąstyti, kodėl nuomonių, akinančių leisti užsienio pirkėjams ir investuotojams įsigyti žemę Lietuvoje, pagausėjo būtent dabar.