2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Mk 2, 13–17 „Sek paskui mane!“

2012-01-14
Rubrikose: Religija » Evangelijos komentaras 

Jėzus vėl nuėjo į paežerę. Ištisa minia rinkosi prie jo, o jis juos mokė. Praeidamas jis pamatė Levį, Alfiejaus sūnų, sėdintį muitinėje, ir tarė jam: „Sek paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nuėjo paskui jį.

Kai Jėzus Levio namuose buvo pasodintas prie stalo, daug muitininkų bei nusidėjėlių sėdosi su juo ir jo mokiniais, nes daug buvo tokių, kurie sekė paskui jį. Rašto aiškintojai iš fariziejų, išvydę jį valgantį su nusidėjėliais ir muitininkais, prikišo jo mokiniams: „Kodėl jis valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?“

Tai išgirdęs, Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams! Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių“.

Kiti skaitiniai: 1 Sam 9, 1–4. 17–19; 10, 1a; Ps 89


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Rimgaudas Šiūlys

Jėzus pamato žmogų, sėdintį muitinėje. Tai yra Levis, būsimas Jėzaus mokinys. O aplinka, kurioje Jėzus jį aptinka, yra muitinė. Pavojinga aplinka. Joje galima greitai nupulti. Įmanoma nejučiomis suklupti. Kai kas gal pasakytų - beveik neįmanoma atsilaikyti pavojams. Taip pat, jeigu jis jau yra muitininkas, jis yra žydų užkariautojų romėnų bendradarbis. Kitų laikomas pakaliku. Tačiau ką Jėzus turėjo pamatyti jame, kad galėtų ištarti: „Sek paskui mane!"? Kai ką labai svarbaus ir gilaus. Ir išties Levis pakyla ir seka Jėzumi. Atrodo, Jėzui pavyksta ištraukti Levį.

Tačiau toliau mes regime Jėzų jau tarp muitininkų ir nusidėjėlių. Jis pats pasineria į jų ratą. Į tą pačią aplinką, iš kurios ką tik pabandė Levį ištraukti. Jėzaus pasiaiškinimas labai paprastas: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams!". Graži mintis. Be galo teisinga mintis. Jėzus sėdi su nusidėjėliais prie stalo. Tikriausiai jų nuodėmės nebuvo tik kažkam koją numinti. Būta kai ko rimčiau. Jėzus sėdasi su jais prie stalo. Ima lietis vynas, atnešami kepsniai... tačiau ar viskas tuo ir baigiasi. Ar šito ir gana, kad Jėzus įsijungtų į jų ratą? Ar nėra taip, kad Jis iki galo nusileis į nusidėjėlių aplinką tik kai atsidurs tarp dviejų plėšikų Golgotos kalne? Tik čia jis pagaliau bus visiškai įsijungęs į jų tarpą.

Bernardinai.lt archyvas

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

Salve 2012-01-15 12:28

Romai.Šaunu!

diemedis 2012-01-15 01:42

Amen!

Roma 2012-01-15 01:13

Kai žmogus pamiršta, kad yra tik nusidėjėls, o pradeda save vaizduotis Jėzumi, tai labai didelė tikimybė pasinerti į besiliejantį vyną ir kepsnius ir juose nugrimzti. Niekada neturime pamiršti, kad Jėzui nereikėjo gydytojo, o muitininkui. Ir kad mes kiekvienas visada esame tik muitininkai. nors kažkiek. Ir todėl mūsų tobulėjimui ribų nėra. O Jėzus - tobulas. Todėl net kai mes esame kviečiami išgerti, ne visada turime priimti kvietimą. Nes Jėzus ėjo kaip teisusis, o mes visada kaip nusidėjėliai.

Druskė 2012-01-14 20:49

Jėzus Kristus yra Kelias Tiesa ir Gyvenimas. Sekime savo gyvenimą, analizuokime savo kelią ir tyrinėkime savo tiesą. Norėkime būti tobuli, sekime Jį, nes Jis yra tobulas.

diemedis 2012-01-14 18:59

Hiperbole, Jūs priekabiaujate. Aš papasakojau girdėtą istoriją apie ŠVENTĄ VYRĄ VITALIJŲ. Tikiu, kad ne vienas iš tikinčiųjų į Prisikėlusį Jėzų po mirties bažnyčios bus paskelbtas likusių gyvųjų tikinčiųjų globėju...:)))

hiperbole 2012-01-14 17:27

to diemedis.Idomu butu suzinoti kiek tikinciuju i Gyvaji Jezu Kristu ryztusi panasiems zygdarbiams?

smiltis 2012-01-14 13:03

Antanai, visų tai visų, bet kaip gi prisišauks Dievas tuos, kurie patys savęs nelaiko nusidėjėliais?

Šitoj vietoj Jis toks pažeidžiamas! Silpnas Dievas. Ir Jį tokiu padaro mūsų puikybė. Net paskutiniųjų laikų Dievo Gailestingumas nedaugelį atsikovos... o Jis taip norėtų neprarasti nei vienos avies.

antanas 2012-01-14 12:50

"Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių“.

Turima omenyje - Visų!

diemedis 2012-01-14 08:25

Jėzus darė (ir daro!) daug nuostabių dalykų. TAČIAU JIS – GYVOJO DIEVO SŪNUS! O ką darome mes, Jį sekdami?

Prieš kelias dienas per Marijos radiją girdėjau pasakojimą apie vienuolį Vitalijų. Dievas į jo širdį įdėjo troškimą melstis už prostitutes. Jis eidavo į miesto, kuriame gyveno, viešnamius, paduodavo pinigus nusidėjėlėms ir liepdavo joms eiti ramiai miegoti, o pats klaupdavosi ant kelių ir už jas visą naktį melsdavosi. Miestelio gyventojai matydavo jį išeinantį iš viešnamių, jį smerkdavo ir kaltindavo. Kaip nepakeliamai sunku turėjo būti jam!!! Tačiau Vienuolis Vitalijus buvo gyvai tikintis ir jam vienodai rodė, ką apie jį kalba miestelėnai ir bažnyčios vyresnieji. Pasakojama, kad labai daug prostitučių išsigelbėjo, įtikėjo ir sekė Jėzumi.

Įdomu būtų sužinoti, kiek vienuolių šiandien ryžtųsi tokiam žygdarbiui?

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (9)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

Dienos mintis baneris

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Vyskupas Mindaugas Sabutis

Nors gal norėtume efektingo ir įspūdingo Dvasios pasireiškimo mūsų gyvenime, žinome, kad šios didžios Dovanos Bažnyčiai veikimas dažniausiai pasireiškia tyloje ir ramybėje. Kiekvienas krikščionis yra Sekminių liudininkas ir dalyvis.

Brabander

Galvojome, kaip pranciškonams įsitraukti į Klaipėdos miesto šventę, ir nusprendėme, kad būtų prasminga atkreipti dėmesį į miesto ištakas, nutarėme aplankyti tuos Baltijos jūros pakrantės miestus, kuriuose pranciškonai įsikūrė, prieš atvykdami į Klaipėdą.

VII šeimų susitikimas Milane

Milane gegužės 30 d. prasidės VII Pasaulinis šeimų susitikimas, į kurį susirinkusios šeimos iš viso pasaulio apmąstys labai aktualią ir svarbią temą: „Šeima: darbas ir šventė“.

Profesorius Marco Rossi

Krikščionio gyvenime vaizdas yra viena iš raiškos formų, tačiau jos neužtenka. Reikalinga patirtis. Gana dažnai iškyla būtent ši grėsmė, kad turime raiškos formas, už kurių nėra visiškai nieko.