Minint Karaliaus Jokūbo Biblijos 400 metų vertimo jubiliejų, 2011 metų gruodžio 16-ąją Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas Kristaus katedroje Oksforde pasakė kalbą, kurioje palietė daug svarbių temų apie krikščionybę ir Didžiąją Britaniją, vieną iš stipriausių pasaulyje liberaliųjų demokratijų, praneša Vatikano radijas.

Biblija yra knyga, anot britų premjero, kuri suteikė formą ne tik Anglijai, bet ir visam pasauliui. Karaliaus Jokūbo Biblija yra svarbi šiandien tiek pat, kiek ir per visus savo 400 gyvavimo metus. Niekas neturi bijoti to pripažinti. Pirmiausia dėl to, kad (anglosaksų) pasaulyje šis vertimas padarė įtaką visai kalbos struktūrai ir kultūrai. Antra, Biblija persmelkė politiką: nuo žmogaus teisių ir lygybės iki Didžiosios Britanijos konstitucinės monarchijos ir demokratijos.

Trečias motyvas, – sakė Cameronas, – yra tai, kad esame krikščioniška šalis. Neturime bijoti tai pasakyti. Noriu aiškiai pasakyti – netvirtinu, jog turėti kitokį tikėjimą ar visai neturėti, yra klaidinga. Visiškai pripažįstu ir gerbiu faktą, jog daug kas šioje šalyje neišpažįsta jokios religijos ir labai didžiuojuosi, kad Didžioji Britanija priima daug skirtingų religinių bendruomenių, kurios ją daro stipresnę. Tai, ką tvirtinu, – Biblija mūsų kraštui suteikė dautg vertybių ir moralę, kurios jį padarė tokį, koks yra, ir kurias turime aktyviai remti ir ginti.

Britų politikas pateikė daug pavyzdžių iš klasikinės ir naujosios literatūros, muzikos, kultūros ir politinės minties istorijos, iliustruojančios Biblijos įtaką, kartais žmonėms sąmoningai to net nesuvokiant.

Biblija, dar kartą pabrėžė premjeras, neatskiriama nuo Didžiosios Britanijos istorijos ir politinės kultūros.Viena vertus, ji įteisina valdžią, kita vertus, pabrėžia valdžios atsakomybę ir ribas. Žinojimas, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, buvo revoliucinis veiksnys įtvirtinant žmonių orumą ir lygybę. Antikiniame pasaulyje lygybė buvo neįmanoma. Atėnuose tik gimusieji laisvi ir suaugę turėjo visas ir lygias teises. Bet kai kiekvienas individas, kaip Dievo atvaizdas, yra vienodos ir begalinės vertės, tai tampa nepajudinamu žmogaus teisių pamatu. Pamatu, kuris yra demokratijos gimimo, vergovės panaikinimo, moterų emancipacijos ištakose. Panašiai Biblija ir Bažnyčia savo karitatyvine veikla dėl sergančių, alkanų, beturčių yra modernios socialinės veiklos ir gerovės valstybės ištakose.

Atsakomybė, darbas, solidarumas, užuojauta, kuklumas, meilė, pasiryžimas dirbti dėl bendro gėrio – visa tai yra Didžiosios Britanijos vertybės, ir tai yra krikščioniškos vertybės. Neturime bijoti, kartojo premjeras, tai pripažinti. Ir šios vertybės svarbios visiems – kitų religijų išpažinėjams ir netikintiems.

Pasak britų politiko, neutrali moralė nėra pasirinkimas: negalima kovoti už ką nors su niekuo. Jei niekuo netikime, niekam ir neatsispirsime. Jis kritikavo „pasaulietinį neutralumą“, kurio vardu yra prieštaraujama krikščioniškų vertybių gynimui – esą sakant, jog Didžioji Britanija yra krikščioniška šalis ir reikia ginti krikščioniškas vertybes, yra paniekinami kiti tikėjimai, o vienintelis kelias neįžeisti kitų asmenų yra nevertinti jų elgesio.

Tokie argumentai, anot Camerono, yra labai klaidingi. Priešingai, būtent dėl krikščioniškos tolerancijos Didžiojoje Britanijoje kitiems tikėjimams yra tiek daug vietos.

Grįždamas prie moralinio neutralumo ir pasyvios tolerancijos temos, premjeras buvo įsitikinęs, kad tai nepadeda susitvarkyti su problemomis, priešingai, sudaro sąlygas joms toliau gyvuoti ir plėstis – nuo religinio ekstremizmo iki finansininkų ir politikų neatsakomybės ar praėjusios vasaros smurtingų jaunimo riaušių.

Pernelyg ilgai buvo atsisakoma skirti blogį nuo gėrio, pernelyg dažnai blogi pasirinkimai buvo vadinami tiesiog skirtingais gyvenimo stiliais, pernelyg dažnai principas „gyvenk ir leisk kitiems gyventi“ tapo „daryk, ką nori“.

Camerono įsitikinimu, šiandien nepakanka pasyvios tolerancijos, valstybė piliečius ignoruoja tol, kol jie nepažeidžia įstatymo, tačiau reikia aktyvaus liberalizmo, kuris tiki vertybėmis, sako tiesą apie jas, vertina pagal jas ir jas gina. Čia krikščionybės, Bažnyčios, religinių lyderių indėlis yra gyvybinis.

Niekad iš tikro nesupratau samprotavimo tų, pasak kurių, Bažnyčia neturi dalyvauti politikoje. Man krikščionybė, tikėjimas, religija, Bažnyčia ir Biblija yra glaudžiai susiję su politika, nes daugybė politinių klausimų yra ir moraliniai klausimai, – sakė britų premjeras, pridurdamas, kad ir politikai gali teisėtai komentuoti religinių institucijų pozicijas, svarbias visuomenei.

*

2011 metais Didžiojoje Britanijoje ir kituose angliškai kalbančiuose kraštuose buvo paminėta Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo ir išleidimo 400 metų sukaktis. 1604 metais Anglijos karalius Jokūbas I įpareigojo apie 50 eruditų grupę parengti naują Biblijos vertimą anglų kalba. 1611 metais vertimas pasiekė spaustuvę. Šis vertimas ir leidimas nebuvo pirmasis, jau egzistavo bent du oficialūs vertimai, įvairios Biblijos knygos buvo verčiamos ir spausdinamos pavienių asmenų ar krikščioniškų bendruomenių, ne visada tarpusavyje sutarusių, iniciatyvų dėka. Tad iškilo vieno, visiems priimtino biblinio teksto anglų kalba poreikis. Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimas patenkino šį poreikį.