Tuo metu Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Žmonės atėję klausė Jėzų: „Kodėl Jono mokiniai ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o tavieji ne?“

Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvių svečiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi su savimi jaunikį, jie negali pasninkauti. Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tą dieną, jie pasninkaus.

Niekas nesiuva lopo iš naujo milo ant palaikio drabužio, antraip lopas atplėštų nuo jo gabalą (naujas nuo seno), ir skylė tik padidėtų. Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui – nauji vynmaišiai!“

Kiti skaitiniai: 1 Sam 15, 16–23; Ps 50

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius

Pasninkas, vestuvių puota, lopas ir drabužis, vynas ir vynmaišiai. Jėzus iš tiesų pasirinko kūrybišką mokymo  būdą.

Fariziejai priekaištauja Jėzui, kad Jo mokiniai nepasninkauja. Tačiau fariziejų pasninkavimo tikslas būdavo tik parodyti save kitiems, kad visi pamatytų, kokie jie yra uolūs Dievo garbintojai ir įstatymo vykdytojai. Jėzus nėra prieš pasninką, Jis atsako: „Ar gali vestuvių svečiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis?“ Tais laikais po vestuvių jaunieji neišvykdavo tuoj pat, bet likdavo dar visą savaitę su vestuvių svečiais. Jėzus save prilygina tam jaunikiui ir nori, jog, būdami su Juo, visi džiaugtumės. Būti kartu su Jėzumi yra džiaugsmas. Tačiau ateina diena, „kada jaunikis bus iš jų atimtas“. Seka kryžius. Tada ateina pasninko laikas. Pasninkas reikalingas ne tik tam, kad susilaikytume nuo maisto, bet ir skirti Jam laiko, atsisakyti nuo Jo atitraukiančių įpročių bei polinkių, gailėtis už savo nuodėmes.
 
Toliau Jėzus kalba apie senų vynmaišių pripildymą jauno vyno. Šis jaunas vynas yra Dvasia, kurią Jis išlieja mus gydyti, stiprinti ir atnaujinti. Ar mums reikia atmesti visa, kas sena? Ne! Svarbu viską suderinti. Kitoje vietoje  Jėzus sako: „Dangaus karalystės mokinys panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų“ ( Mt 13, 52). Kas būtų , jeigu turėtume tik Senąjį Testamentą arba tik Naująjį? Dievas mums duoda išminties, kad galėtume naudotis abiem, nes jie vienas kitą papildo. Mums reikia ir Senojo, ir Naujojo Testamento, taip pat ir Bažnyčios tradicijos. Jėzus laukia, jog kiekvienas atsisakytume visko, kas yra „sena“, ir skiria mus nuo Jo, kad galėtume priimti nauja ir kartu viską suderinti.
 
Palyginime apie jauną vyną ir naujus vynmaišius atrodo lyg Jėzus sako: „Aš esu jaunas vynas, kurio jūs trokštate. Mano Tėvas sukūrė jus, trokštančius manęs. Tad švęskite mano buvimą tarp jūsų, nes aš esu jūsų ilgai lauktasis jaunikis. Valgykite ir gerkite iš manęs ir priimkite mano meilę jums. Aš atsiunčiau jums Šventąją Dvasią, kad vis labiau galėtumėte mane priimti.  Ji padės jums atsiverti mano paties gyvenimui. Jūs iš tiesų tapsite naujais vynmaišiais, pripildytais manimi, nauju vynu.“

Jėzus nori padėti mums, bet laukia, kol atsigręšime į Jį. Jis laukia bent mažų mūsų pastangų, kad, kai priimsime Jo jauną vyną, seni vynmaišiai nesuplyštų. Tad šiandien klauskime Jėzaus, ką galime padaryti, kad artėtume prie Jo.

Bernardinai.lt