2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Lietuviai išvedė unikalias šilauogių veisles

2012-01-17
Rubrikose: Gamta ir mokslas » Mokslas 
šilauogė

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo mokslininkai išvedė unikalias šilauogių veisles.

Lenkijos centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje atestuotos dvi šių sodinių uogų veislės, praneša Lietuvos radijas.

Selekciniai šilauogių tyrimai truko beveik 15 metų, kol, po ketverių metų testavimo, tarptautiniu mastu patvirtintas dviejų lietuviškų veislių originalumas.

Pirmųjų lietuviškų šilauogių autoriai – VDU Botanikos sodo mokslininkai Laima Česonienė ir Remigijus Daubaras.

Lyginant su kitomis, lietuviškos šilauogės duoda du-tris kartus gausesnį derlių, yra ankstyvesnės bei saldesnės už europietiškas ar amerikietiškas. Būtent iš Amerikos šilauogės ir atkeliavo į Europą.

Anot mokslininkų, šilauogės – itin naudingos. Žurnalo „Forbes“ 2009 m. duomenimis, šilauogės – pats maistingiausias produktas.

Jose esančios medžiagos gerina kraujotaką, stiprina nervų sistemą, stabdo ląstelių senėjimą, turi savybę iš organizmo šalinti sunkiuosius metalus. Be to, šios uogos – nealergiškos.

Pirmieji lietuviškos šiluogės sodinukai prekyboje pasirodyti turėtų kitą rudenį.

Agnė Kairiūnaitė
Lietuvos radijas

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Nemuno kilpos

Šiandien sukanka 20 metų nuo to laiko, kai buvo pradėtos taikyti dvi pagrindinės ES gamtos išsaugojimo ir jos išteklių tvaraus naudojimo priemonės.

jerubė

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojų pasakojimas apie gegužės gamtą.

meldinė nendrinukė

Nors vandens lygis viksvinėse pamario pievose ir pelkėse dar gana aukštas, oras permainingas, tad lizdus sukti ankstoka.

BEF ekspertas Kęstutis Navickas

Dažnai planuojame savo keliones bandydami pamaitinti protą: nueiname prie stendų, paskaitome, kokie paukščiai, kirminai ar vabzdžiai gyvena, peržiūrime jų lotyniškus pavadinimus, tačiau ar tai priartina žmogų prie aplinkosaugos, ar paskatina jo norą išsaugoti gyvąją gamtą ir kraštovaizdį?  

kelias

Pamėginkime pamąstyti, kodėl nuomonių, akinančių leisti užsienio pirkėjams ir investuotojams įsigyti žemę Lietuvoje, pagausėjo būtent dabar.