Kalėdos ir Naujieji metai Nigerijai nebuvo ramūs. Daugiausia gyventojų turinčios Afrikos valstybės piliečiai negalėjo ramiai džiaugtis šventėmis: šv. Kalėdų dieną net keliose bažnyčiose sprogo bombos, o atšventus Naujuosius metus šalyje padvigubėjo naftos produktų kainos, ir tai sukėlė nemenkus gyventojų protestus, kurie nuaidėjo visame pasaulyje.

Nigerija yra ne tik itin gausiai apgyvendinta valstybė, tai ir daug naftos išgaunanti bei eksportuojanti šalis, kurios ekonomika glaudžiai susijusi su šalies politika, religija bei gentiniais santykiais.

Nigerijoje viskas susimaišę tarsi viename katile: sproginėjančios bombos neturtingoje musulmoniškoje šalies šiaurėje ataidi iki nafta gausiai apdovanotų krikščioniškų Nigerijos pietinių pakraščių. Čia viskas glaudžiai susiję, trapu ir labai jautru.

Vos praūžus Naujųjų metų šventėms, nigeriečiai atsibudo nemaloniai nustebinti, automobilių kuro kainos staiga padvigubėjo, o kartu su kuro kainomis šoktelėjo ir maisto, paslaugų įkainiai. Šalies gyventojams valdžios sprendimas nebesubsidijuoti naftos produktų kainų buvo itin nemalonus, nes dvigubai didesnės kainos reiškia dvigubai didesnes išlaidas transportui, maistui, kitoms paslaugoms.

Daugelis Nigerijos gyventojų dvigubai daugiau pinigų nubudę Naujųjų metų rytą savo kišenėse nerado, todėl masiškai išėjo į gatves. Pavieniai ir profsąjungų organizuoti protestai užtvindė ne tik komercinio šalies centro Lagoso erdves, bet ir kitų Nigerijos miestų pagrindines arterijas. Jau antrą savaitę nigeriečiai nerimsta ir neketina taikytis su valdžios sprendimu branginti degalus. Manoma, kad protestai, kurių metu nedirbo parduotuvės, mokymo įstaigos, gamyklos ir net dalis oro uostų, valstybei jau kainavo milijardus dolerių.

Reikia priminti, kad Nigerijos valdžia sprendimą nebesubsidijuoti naftos produktų pardavimo priėmė ne visai savo noru, manoma, kad šiam žingsniui šalies vyriausybę stumtelėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris yra itin nusistatęs prieš visas subsidijas šalies ūkyje.

Kasmetinės naftos produktų subsidijos Nigerijos vyriausybei kainuodavo apie 8 milijardus dolerių, pasak TVF, tie pinigai buvo išleisti vėjais. Protestuojantys piliečiai raminami, kad pinigai, kurie buvo skirti subsidijoms, dabar bus skirti keliams remontuoti, mokykloms statyti ir kitaip kelti valstybės gerovę, bet daugelis nigeriečių netiki šiais gražiais pažadais.

Protestuojantys žmonės įsitikinę – pinigai, kurie anksčiau buvo skirti subsidijoms, dabar nusės korumpuotų valdininkų kišenėse. Tai iš dalies tiesa, nes Nigerija – viena labiausiai korumpuotų valstybių pasaulyje, o jos valdininkų pomėgis plačiai atverti kišenes kyšiams jau virto legenda ne tik Afrikoje.

Tiesa, TVF, spaudęs Nigerijos vyriausybę atsisakyti subsidijų, turėjo savų priežasčių, manoma, kad  labiausiai dėl tokios situacijos šalyje lobo naftos produktų perpardavinėtojai, kurie ir taip yra vieni turtingiausių žmonių Nigerijoje. Mažos naftos produktų kainos Nigerijoje taip pat iškreipdavo rinką visame regione ir skatino nelegalią naftos produktų prekybą, kontrabandą. Gatvių protestai iš dalies kilo ir todėl, kad neturtintieji ne tik prarado galimybę pigiai važinėti, bet ir neteko galimybių papildomai užsidirbti gabenant naftos produktus į kaimynines valstybes.

Dėl gatvių protestų žuvo keliolika žmonių, keli šimtai buvo sužeisti. Neramumai sukėlė ant kojų visas šalies saugumo tarnybas, kilstelėjo naftos kainą pasaulyje ir privertė pasaulio žiniasklaidą atsisukti į Vakarų Afrikos pusę. Kalbama, kad dalis protestų  buvo „pavogti“, ir jais pasinaudojo grupuotės, keliančios neramumus šalyje, ypač jos šiaurėje.

Musulmoniškoje šalies šiaurėje siaučianti Boku Haram grupuotė – nigeriečių valdžios galvos skausmas. Tai, manoma, radikalių islamistų susibūrimas, kovojantis už regiono nepriklausomybę ir itin nemėgstantis vietos krikščionių. Būtent šiai grupuotei priskiriama atsakomybė už bažnyčių sprogdinimus per religines šventes. Boku Haram ir jiems prijaučiantys žmonės taip pat puldinėjo rinkimų apylinkes pernai pavasarį, padėjo bombą Jungtinių Tautų biure Nigerijos sostinėje Abudžoje.

Kai kurie specialistai teigia, kad Boku Haram galima sieti su Alžyre veikiančiais Al Qaedos būreliais ar Somalyje siaučiančiais El Shabab, bet kiti tikina, kad tokios sąsajos – netikros. Esą Boku Haram tėra vardas, kuriuo prisidengusios atskiros islamistų grupuotės dirba savo juodus darbus.

Teigiama, kad Boku Haram nemėgsta krikščionio šalies vadovo Goodlucko Jonathano, taip pat yra nepatenkinti ekonominiu šiaurės atskyrimu nuo pietų. Nigerijos pietuose gyvenimas kur kas lengvesnis nei šiaurėje: pietuose randama naftos, o šiaurėje tėra nederlingos dykumos.

Taigi, Boku Haram kovoja ne tik dėl religinių, bet ir dėl ekonominių paskatų, didesnio vyriausybės dėmesio neturtingoms šalies provincijoms, prarastos politinės šiaurės galios.

Manoma, kad Boku Haram taip pat tikisi gauti pinigų ir darbo iš Nigerijos vyriausybės, kaip prieš porą metų nutiko Nigerio deltos kovotojams, kurie už nemenkus pinigus susitaikė su šalies valdžia ir dabar gauna ne tik pinigines išmokas, maisto, bet ir darbo vietas. Tikėtina, kad tokios taikos sąlygos gundo ir Boku Haram, norinčius atsiriekti amnestijos pyrago gabalą.

Kad ir kaip būtų, šiomis dienomis Nigerijoje karšta ne tik dėl saulės, bet ir dėl žmonių aistrų. Prezidentas jau pareiškė, kad naftos produktų kainos bus sumažintos, o protestuotojai turėtų grįžti į darbo vietas ir savo namus, bet protestai, ypač skatinami nedraugiškų valdžiai grupuočių, – tęsiasi.

Pagal BBC, The Economist, The Guardian inf. parengė Jūratė Važgauskaitė