Pirmą kartą europinėmis ir valstybės lėšomis Lietuvoje inventorizuotos pavojingomis medžiagomis užterštos teritorijos. Jų šalyje - apie 11 tūkstančių, nors ištirta tik dalis. Tačiau, ką daryti su pavojingomis medžiagomis užterštomis teritorijomis, turės nuspręsti Vyriausybė, praneša LTV naujienų laida „Šiandien”.

Anksčiau Panevėžys vadintas ypač žaliu miestu. Dabar apskrityje tai labiausiai sunkiaisiais metalais užterštas miestas. Anot ekologų, čia maždaug šimtas užterštų vietų. Tai - daugiausiai buvusių gamyklų teritorijos, užterštos kadmiu, nikeliu, cinku, variu ar švinu. Viena jų - Panevėžio „Ekrano” teritorija.

„Manyčiau, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti požeminių vandenų stebėsenai, kad sunkieji metalai nesklistų per požeminius vandenis”, - sako Panevėžio savivaldybės Ekologijos skyriaus vyresnysis specialistas Valdas Mačikėnas.

Geologijos specialistai beveik keturiasdešimtyje savivaldybių ištyrė užterštas, daugiausiai - naftos bazių, buvusių gamyklų, rezervuarų, katilinių, sąvartynų - teritorijas. Tik šimtui objektų atlikti ekogeologiniai tyrimai, nustatyta, kad iš jų apie 40 proc. užterštas ne tik gruntas, bet ir požeminis vanduo.

Pasak specialistų, vien mažai daliai teritorijos išvalyti reikėtų kelių šimtų milijonų litų. „Įstatymas numato pavojingų atliekų pašalinimą, tam lėšos yra, bet niekas nesusimąsto, kad gruntas po pastatais yra užterštas, tai irgi atlieka, tam lėšų lyg tai trūksta”, - teigia Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas.

Specialistų teigimu, gyventojai turėtų susimąstyti kurdamiesi netoli buvusių sąvartynų, kaip, pavyzdžiui, sostinės Fabijoniškių mikrorajone, arba dabar populiariuose loftuose - buvusiose gamyklose, kaip, tarkim, Vilniuje, Kalvarijų gatvėje. Esą šios teritorijos pirmiausia turi būti išvalytos.

„Kiek man žinoma, net senosios Europos šalys tvarko, tvarko ir tvarko, nes visada atsiranda nauja veikla ir paaiškėja, kad užteršė neleistinai. Tai tas procesas vyksta, bet svarbiausia, kad tas procesas būtų pastatytas į tam tikras vėžes, ko pas mus nėra”, - tvirtina K. Kadūnas.

Pasak specialistų, Vyriausybė turės parengti užterštų teritorijų tvarkymo priemonių programą, o Europos Sąjungos finansavimo galima tikėtis tik 2014-2020 metais.