Seimas antradienį po pateikimo pritarė dviem, valdančiųjų ir opozicijos, projektams, kuriais siūloma spręsti situaciją, Konstituciniam Teismui (KT) kai kurias Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas pripažinus prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.

Už švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio projektą po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 26, susilaikė 29 parlamentarai. Pritarta Seimo pirmininkės Irenos Degutienės siūlymui projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka, svarstymas numatytas ketvirtadienį.

Taip pat po pateikimo nedidele balsų persvara pritarta ir opozicinių socialdemokratų inicijuotam projektui, už kurį balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 33, susilaikė 21 parlamentaras. Projekto svarstymas irgi numatytas ketvirtadienį.

KT paskelbus, kad Konstitucijai prieštarauja nuostatos dėl aukštųjų mokyklų valdymo ir tarybų sudarymo, valdantieji siūlo esminius universiteto valdymo klausimus perduoti senatui, o studentų pasiekimus perskirstant valstybės finansuojamas vietas vertinti po kiekvienų studijų metų.

Pataisų iniciatoriai taip pat siūlo, kad asmuo, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, po studijų metų netektų vadinamojo krepšelio, jei jo studijų rezultatų vidurkis būtų dviem balais mažesnis nei to paties kurso studentų bendras vidurkis.

Opozicijos paragintas prisiimti politinę atsakomybę dėl inicijuoto antikonstitucinio įstatymo ir atsistatydinti, švietimo ir mokslo ministras sakė nematantis nieko dramatiško, jog bus pakeista dalis įstatymo straipsnių, o projekto konstitucingumą be KT verdikto įvertinti sako esant neįmanoma.

"Aš jaučiu atsakomybę už tuos darbus, kuriuos pradėjau, savo atsakomybę aš suprantu ir klaidas, tiek savo, tiek bendrai pradėtas, turime pataisyti, bet nėra nė vieno žmogaus žemėje, kuris būtų galėjęs tvirtai atsakyti dėl savo įstatymo konstitucingumo, ir aš nematau tragedijos, kad dėl devynių ar dešimties straipsnių pakeitimo įvyks kas nors dramatiško", - sakė G.Steponavičius.

Jis taip pat tvirtino, kad aukštojo mokslo sistema "ant teisingų bėgių pastatyta", o alternatyvų socialdemokratų projektą vadino "neatsakingo chaoso įvedimu mokslo ir studijų sistemoje".

Tuo tarpu socialdemokratai savo ruožtu valdančiųjų pasiūlytą projektą sako prieštaraujant Konstitucijai. Jei valdančiųjų inicijuotas projektas bus priimtas, parlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis sako dėl jo vėl kreipsiąsis į Konstitucinį Teismą.

"Vienareikšmiškai bandoma apeiti Konstitucinį Teismą, palikti esamą situaciją, nieko nekeisti ir vilkinti. Jei bus priimtas G.Steponavičiaus projektas, aš tikrai kreipsiuosi į prezidentę, kad ji vetuotų, ir pateiksiu aiškiai argumentus, kad tai išties prieštarauja Konstitucijai", - žurnalistams po balsavimų sakė socialdemokratų pateikto projekto vienas autorių V.P.Andriukaitis.

Opoziciniai socialdemokratai siūlo problematinę situaciją spręsti laikinuoju Mokslo ir studijų įstatymu, kuriuo universiteto tarybos funkcijos būtų perduotos iš akademinės bendruomenės sudaromam universiteto senatui, o valstybės finansavimą gautų studijuojantieji pagal valstybės užsakymą ir turintieji ne mažiau kaip 8 balų vidurkį. Jų pasiekimai būtų vertinami po kiekvieno semestro. Gerai besimokantiems studentams, kurie studijas vykdytų ne valstybės užsakymų, valstybė kompensuotų dalį studijų kainos.

Socialdemokratai siūlo nustatyti, kad visi už mokslą mokantys studentai mokėtų vienodą kainą, o valstybės paskolas studijoms teiktų ne komerciniai bankai, bet Valstybinis studijų fondas. Valstybės remiamas paskolas teiktų komerciniai bankai. Taip pat projekte numatyta, kad valstybė pagal galimybes galėtų finansuoti daugiau studijų vietų, nei yra valstybės užsakymų, o privačias aukštąsias mokyklas galėtų finansuoti tik tuo atveju, jei yra valstybės užsakymas tokiems specialistams rengti ir jei minėtų specialistų nerengia valstybinės aukštosios mokyklos.

KT gruodį nutarė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.

Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.

KT konstatavo, kad nustojus galioti minėtoms įstatymo normoms, susidarė teisinis vakuumas, kurį būtina kuo skubiau užpildyti.