2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Vilniuje pristatomos Anykščių sakralinio meno vertybės

2012-01-17
Rubrikose: Kultūra » Dailė  Kultūra » Informacija 

Anykščių sakralinio meno centras, Vilniaus anykštėnų sambūris, Anykščių rajono savivaldybė, Lietuvos dailės muziejus 2012 m. sausio 17 d., antradienį, 17 val. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo 3A), rengia trijų vakarų ciklo „Anykščių kultūros fenomenai"pirmąjį kultūros vakarą „Anykščių sakralinio meno pasijos" ir knygų – albumų „Sakralinio meno puoselėtojas monsinjoras Albertas Talačka“ ir  „Vitražistė Marija Anortė Mackelaitė“ pristatymą. 

Nacionalinės programos „Anykščiai – Lietuvos kultūros sostinė 2012“ renginyje dalyvaus Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius, Anykščių Šv. Mato parapijos klebonas dekanas Stanislovas Krumpliauskas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Kultūros ministerijos regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, menotyrininkai prof. Rūta Janonienė, Dalia Tarandaitė, dailininkas Vaidotas Žukas, žurnalistė Birutė Liauškienė, muziejininkė Bronė Lukaitienė, Vilniaus anykštėnų sambūrio pirmininkė Rita Virbalinė, solistas Tomas Tuskenis, pianistė Rūta Blaškytė, choras „Salve cantus“ (vadovas Rimvydas Griauzdė).

Pirmasis ciklo vakaras rengiamas per poeto, vyskupo Antano Baranausko gimtadienį - sausio 17 d. ir juo siekiama atskleisti nacionalinės reikšmės modernaus sakralinio meno vertybių, esančių Anykščių Šv. Mato bažnyčioje ir Sakralinio meno centre, fenomenalumą ir meninę vertę.

Antrasis šio ciklo kultūros vakaras įvyks balandžio 11 d. (rašytojo Jono Biliūno gimtoji diena) ir bus skirtas unikaliai Anykščių literatūrinei tradicijai (nuo Antano Baranausko iki Valdo Papievio ir pačių jauniausių Anykštijos literatų), o ciklą Vilniuje anykštėnai užbaigs gruodžio 8 d. (rašytojos Bronės Buivydaitės gimtoji diena) renginiu „Anykščių kultūrinis turizmas: ką sukūrėme ir ką kuriame“.

Pirmajame renginyje „Anykščių sakralinio meno pasijos" sausio 17 d. bus pristatytas išskirtinis palikimas, kurį Anykščių miestui dovanojo sakralinio meno puoselėtojas monsinjoras kunigas Albertas Talačka, dirbęs Anykščiuose nuo 1969 m. iki mirties (1999). Puikiai išmanydamas sakralinį meną, turėdamas išlavintą skonį, per beveik tris dešimtmečius monsinjoras A. Talačka tipiniais bažnytinio meno kūriniais dekoruotą Anykščių bažnyčią papuošė autentiškais profesionalių menininkų sukurtais originaliais darbais – vitražais, skulptūromis, paveikslais, bareljefais.

Monsinjoro rūpesčiu Anykščių Šv. Mato bažnyčia buvo skoningai dekoruota (autorius Vladas Vildžiūnas), virš pagrindinio įėjimo sumontuotas storo stiklo luitų vitražas „Šv. evangelistas Matas“ (autorė – Marija Anortė Mackelaitė, meistras Zigmas Laurinaitis, 1972 m.), bažnyčios langus papuošė 13 plono stiklo vitražų su Dievo Avinėlio, Dievo Kūno, Šv. Dvasios bei septynių sakramentų simboliais centrinės navos languose ir virš vargonų (autorė – Marija Anortė Mackelaitė, meistras Zigmas Laurinaitis, 1971-1986 m.), navose skulptūriniais akcentais įamžintas garsiųjų anykštėnų Konstantino Sirvydo (biusto autorius –skulptorius Jonas Meškelevičius, 1982 m.) ir Klemenso Kairio (portretinio bareljefo autorius skulptorius Leonas Žuklys, memorialinės lentos autorius tautodailininkas Liudas Tarabilda, 1982 m.) atminimas. Šventovei dailininkas Vaidotas Žukas sukūrė tris įspūdingus paveikslus: „Palaimintasis Jurgis Matulaitis“, „Šv. Kazimieras“, „Krikštas“.

Monsinjoras Albertas Talačka nuo 1969 m. vertingais meno kūriniais puošė ne tik bažnyčios interjerą, bet ir jos šventorių. Ypač vertinga Vlado Vildžiūno „Kristaus Nazariečio“ skulptūra (1992 m.). Kristaus Motinos kančia įkūnyta Romano Kazlausko „Liūdinčios Madonos“ skulptūroje (1990 m.). Garsiųjų anykštėnų rašytojų tėvai pagerbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano Kmieliausko skulptūra „Šventoji Šeima“ (1986 m.). Anykščių bažnyčios šventoriaus sienų tuščiose koplytėlėse 1981-1988 m. jaunas dievdirbys Rimas Idzelis išdrožė 15 Kryžiaus kelio skulptūrinių kompozicijų.    

Testamentu A. Talačka Anykščių parapijai padovanojo per visą gyvenimą sukauptą unikalią dailės kūrinių kolekciją, vertingą humanitarinę biblioteką bei reikšmingą archyvą, kurie Anykščiuose pristatomi 2009 m. liepos 23 d. įkurtame moderniai įrengtame naujame muziejuje - Sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11). Jau keli metai, kaip Anykščiai džiugina miesto bendruomenę ir gausius turistus tinkamai rodoma A. Talačkos sukaupta dailės kūrinių kolekcija, kurioje - ne vienas puikus pasaulinio garso dailininko ar Lietuvos dailės klasiko sukurtas kūrinys.

Šią kolekciją tyrinėjusi ir eksponavimui parengusi dailės istorikė Dalia Tarandaitė teigia, kad „neabejotinas kolekcijos šedevras – italų tapytojo, žymiausio XVII a. pab. Romos dailininko Karlo Maračio (Carlo Maratti, 1625-1713) kompozicija „Marijos įvesdinimas į šventyklą“ – darbas vertas eksponuoti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje.

Prie vertingiausių Lietuvoje saugomų Vakarų Europos tapybos pavyzdžių priskirtinas ir populiaraus XVIII a. pab.-XIX a. pr. Europos diduomenės portretisto, austrų tapytojo Johano Baptisto Lampio (Johann Baptist Lampi, 1751-1830) sukurtas Užpalių seniūno, Lietuvos armijos generolo kunigaikščio Pranciškaus Sapiegos (1772-1829) portretas (visiškai toks pats J.B. Lampio tapytas P. Sapiegos portretas saugomas Luvre Paryžiuje, kur jis pateko iš Sapiegų rinkinių). Išskirtinis XIX a. paveikslas, vaizduoja soste sėdinčią Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu ir primena italų ankstyvojo renesanso meistrų darbus.

A. Talačkos kolekcijoje - ir krokuviečio tapytojo, kurį laiką dirbusio ir Lietuvoje, Simono Čechavičiaus (Szymon Czechowicz, 1689-1775) „Autoportretas“. Lietuvos dailės aukso fondui priskirtinas taip pat vieno žymiausių Vilniaus meno mokyklos dailininkų, ilgamečio Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedros profesoriaus Jono Rustemo (Jan Rustem, 1762-1835) sukurtas nežinomo vyro portretas. Monsinjoro kolekcijoje galima pamatyti taip pat  XX a. Lietuvos dailės klasikų Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966),  Kazio Šimonio (1887-1978), Jono Mackevičiaus (1872–1954), Jono Janulio (1888–1973), Česlovo Kontrimo (1902–1989), šių dienų menininkų Broniaus Uoginto (g. 1946), Vaidoto Žuko (g.1956), Aistės Ramonaitės (g. 1957), Egidijus Rudinskas (g. 1962) ir kt. kūrinius bei liaudies meistrų išdrožtus skulptūros darbus.

Anykščių sakralinio meno vertybės pristatomos anykštėnų išleistose knygose – albumuose „Vitražistė Marija Anortė Mackelaitė“ ir „Anykščių sakralinio meno puoselėtojas monsinjoras Albertas Talačka“ (jas sudarė Dalia Tarandaitė, Rasa Bražėnaitė, Skaidrė Račkaitytė), kurios pristatomos Vilniuje šiandien rengiamame kultūros vakare.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Andrius Navickas. Laiškai plaukiantiems prieš srovę

Knygoje aprėpiamas platus temų spektras: nuo svarbiausių liturginių švenčių apmąstymo, iki politikos bei žiniasklaidos.