Jėzus vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka. Fariziejai stebėjo, ar jis gydys jį šabo dieną, kad galėtų apkaltinti.

Tuomet Jėzus tarė žmogui su padžiūvusia ranka: „Stok į vidurį!“ O juos paklausė: „Ar šabo dieną leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ Bet anie tylėjo. Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų širdies kietumo, tarė tam žmogui: „Ištiesk ranką!“ Šis ištiesė, ir ranka atgijo.

Išėję fariziejai tuojau ėmė tartis su erodininkais, kaip Jėzų pražudyti.

Kiti skaitiniai: 1 Sam 17, 32–33. 37. 40–51; Ps 144

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius

Šios dienos Evangelija atrodo lyg ir vakarykštės dienos tęsinys. Fariziejų tikslas – pagauti Jėzų, nesilaikantį jų įstatymo, apkaltinti Jį ir po to nužudyti.  Jėzus skaitė jų mintis ir nebijojo baimės vykdyti Tėvo valią. Jis nuliūdo dėl jų širdies kietumo, pakvietė žmogų su padžiūvusia ranka, paprašė ištiesti ranką ir pagydė. Ranka atgijo. Jam grąžino sveikatą, grąžino darbą, nes jis vėl galėjo dirbti ir pagaliau grąžino jo paties vertę, panaikino menkavertiškumo jausmą.

Ką mes galime iš to skyrelio pasimokyti ir sau prisitaikyti? Čia noriu sustoti ir pasidalinti keliomis mintimis apie Šventojo Rašto skaitymą. Perskaitę skyrelį ar kelias eilutes, iš lėto vėl skaitykime ir mąstykime:

1. Ką šis skyrelis man sako?
2. Ar perskaitytame skyrelyje randu kokį pavyzdį, kuriuo turėčiau sekti?
3. Ar skaitant pastebiu kokią nuodėmę, kurios turėčiau vengti?
4. Ar atrandu kokį įsakymą, kuriam turėčiau paklusti?
5. Ar yra koks pažadas, kurį galėčiau prisitaikyti sau?
6. Ar yra perskaitytame skyrelyje kas nors, dėl ko aš šiandien turėčiau melstis?

Fariziejams religija buvo ritualas. Jėzui religija buvo tarnavimas, atsakymas į pagalbos besišaukiančiojo šauksmą. O kaip su mumis? Aišku, kad tam tikras ritualas yra reikalingas, bet kaip jis yra atliekamas? Ar tik paviršutiniškai, neįtraukiant savo širdies? O kaip su artimo meile?  Ar nenešiojame savo širdyje neapykantos kitam asmeniui? Man vis užkliūva tas lietuviškas klausimas: „Ar išklausei Mišias?“ Kodėl nepaklausus: „Ar dalyvavai Mišiose?“ sąmoningai, jausdamas Eucharistijos reikšmę? Yra skirtumas. Paklauskime savęs: ar mumyse dar nėra fariziejų dvasios?

Pakeisk, Viešpatie, mano širdį, kad pajusčiau Tavo meilę ir stengčiausi ją perduoti savo artimui, tarnauti  ir padėti kitiems ir su džiaugsmu švęsti sekmadienį, kaip Viešpaties Dieną.

Bernardinai.lt